|
|
| Maurice‘as Bejart´as, pirmasis šokio tarnas. Nuotrauka iš www.payvand.com |
Ketvirtadienį vienoje iš Šveicarijos ligoninių eidamas 81-uosius metus mirė garsus prancūzų choreografas ir šio baleto vadovas Maurice‘as Bejart´as.
Lozanos baleto Bejart Ballet Lausanne spaudos atstovas taip pat pranešė, kad Maurice‘as Bejart‘as keletą mėnesių buvo kelis kartus hospitalizuotas dėl kepenų ir širdies veiklos sutrikimų.
„Jis sunkiai dirbo, siekdamas tobulinti šokį iki paskutinės minutės. Jį domino tik darbas studijoje su šokėjais ir noras kurti naujus žingsnius ir scenas. Jis buvo genijus iki pat pabaigos“,– sakė generalinė trupės vadovė Emmanuel de Bourgknecht.
Bejart Ballet Lausanne fondas ir Lozanos miesto valdžia pavadino jį „XX a. šokio revoliucionieriumi“. „Daug šokėjų neteko tėvo, mokytojo ir įkvėpimo šaltinio. Mes visi netekome puikaus draugo ir ypatingai produktyvaus kūrėjo, vizijų ir žmogiškumo menininko“.
Bejart‘as savo drąsiuose kūriniuose dirbo su tokiomis šokio legendomis kaip Rudolfas Nureyevas, Jorge Donnas, Patrickas Dupond‘as, Suzanne Farrell ir Sylvie Guillem, statydamas spektaklius nuo Paryžiaus operos iki Maskvos didžiojo teatro.
Savo choreografo karjerą jis pradėjo Igorio Stravinskio „Pavasario pabudimu“ Marselyje 1959 m. Jo garsiausioms kompozicijoms priklauso „Bolero“, „Keleivio dainos“, „Liepsnos paukštė“ ir „Leningrado prisiminimai“. Jis taip pat režisavo operas – „Don Žuaną“ ir „Traviatą“.
Savo misiją jis geriausiai nusakė inauguracijos į Prancūzijos Menų akademijos narius kalboje 1995 m.,– choreografas „turi būti ne šokio meistras, bet jo pirmasis tarnas“.
Bejart‘o paskutinis kūrinys buvo kompozicija pagal grupės „Queen“ dainą „Let Me Live“, kuriai buvo panaudoti Versace kostiumai.
Jo Lozanos trupės pasirodymą „Ballet For Life“ (Baletas gyvenimui) prieš savaitę galėjo matyti ir Vilniaus publika.
Menų faktūros inf. pagal užsienio spaudą
