Lapkričio 23-30 d. Kišiniove (Moldova) vyko II tarptautinis kamerinių teatrų ir mažų formų spektaklių festivalis „Moldfest.Rampa.Ru". Jame dalyvavo teatrai iš Ukrainos, Rusijos, Latvijos, Moldovos, Izraelio, Jungtinės Karalystės, Rumunijos, Estijos.Lietuvai atstovavo Kauno kamerinis teatras, parodęs spektaklį „Karštas šokoladas" (rež. Stanislovas Rubinovas). Be intensyvios pagrindinės spektaklių programos (parodyti 23 vaidinimai) festivalio metu vyko paskaitų ciklas, kuriame teatrologai, režisieriai, scenaristai, dramaturgai, menotyrininkai skaitė pranešimus pačiomis įvairiausiomis teatro aktualijų temomis. Kiekvieną rytą vyko spektaklių aptarimai dalyvaujant gausiam ir autoritetingam teatro kritikų būriui.
Kauno kamerinio teatro spektaklis „Karštas šokoladas" buvo sutiktas su dideliu susidomėjimu ir itin palankiai įvertintas. Aptarimo metu kauniečių darbas kritikų buvo įvardintas kaip postmodernizmo klasika. Sėkmingą teatro pasirodymą įrodo ir tai, kad kolektyvas iš karto buvo pakviestas dalyvauti dar dviejuose tarptautiniuose festivaliuose Charkove ir Hanoveryje, o taip pat ir Kišiniove kitais metais. Pateikiame kritikės ir dramaturgės Ninos Mazur recenziją, parašytą specialiai šiam teatrui.
„Švediška vakarienė artistų kavinėje" - būtent tokį Kauno kamerinio teatro spektaklio „Karštas šokoladas" apibūdinimą pateikė jo statytojas Stanislovas Rubinovas. Šis patyręs režisierius, žmogus, turintis nepaprastą meninį skonį, sukūrė „klasikinę" postmodernią komediją, - tokią tikrą, kad pagal ją galima studijuoti šią meno kryptį, ir karštą kaip šokoladas, kurį žiūrovams patiekia žavingos padavėjos (aktorės Violeta Steponkutė ir Daiva Škelevaitė).
Spektaklį sudaro dvi pjesės (Augusto Strindbergo „Kuri stipresnė?" ir Antony Sverlingo „Bobas"), kurios susijungia į vieningą visumą, nepaisant to, kad dramaturgus (deja, iškeliavusius amžinybėn) jungia tik kilmės šalis (abu - švedai), o skiria dešimtmečiai ir pažiūros.
Taigi, mes gurkšnojame karštą šokoladą švediškoje kavinėje ir stebime dviejų aktorių susitikimą. Viena iš jų - Fru X - ištekėjusi, kita - Fru Y - ne. Pirmoji (aktorė Kristina Kazakevičiūtė) - teatro veikėjo žmona, antroji (aktorė Asta Steponavičiūtė) - jo meilužė. Natūralu, kad jokios simpatijos tarp šių moterų nėra ir negali būti.
Pirmoji kalba neužsičiaupdama, atvirai įžeidinėja antrąją, o ši neprataria nė žodžio. Taip, ji tyli - bet kaip! Rafinuota, elegantiška kaip kilmingas kurtas, ji spinduliuoja neapykanta plepiai varžovei. Beje, jokia ji ne varžovė, ši teisėta žmona su savo neskoningais aprėdais ir amžinais pokalbiais apie vaikus bei vyrą! Ko vertos vien tos naminės šlepetės jos rankinėje - dovana vyrui Kalėdų proga!
Štai ir vyras pasirodo... Puikaus aktoriaus Aleksandro Rubinovo Bobas, savimi pasitikintis ir žavus. Įžūlus ryškus drabužis, pritrenkianti šukuosena ir nepaprastas laisvumas... Bobas vienodai iš aukšto kreipiasi į abi damas; jo humoristinės replikos palaipsniui aštrėja. Žmona netenka ankstesnio pasitikėjimo ir suglemba, meilužė taktikos nekeičia, - tyli, - tačiau yra pastebimai įžeista.
Triumfuodamas Bobas praneša moterims savo ketinimus: jis turi jauną meilužį, ir dabar Bobas išeis pas jį, nutraukdamas šeimos gyvenimą, o tuo pačiu ir meilužės pretenzijas...
Priblokštos moterys atsisuka į tylintį Bobo palydovą. Jaunuolis Eskilas atrodo atviraširdis; jis drovus, naivus ir paklūsta Bobui nesvarstydamas. Beje, jis aukštas, dailiai nuaugęs ir simpatiškas. Gaila, - galima perskaityti moterų žvilgsniuose...
Įdomu stebėti aktorių Henriką Savickį; jo personažas neištaria nė žodžio, bet atrodo, kad jo balsas skamba kvartete - taip organiškai jis įsilieja į santykių polifoniją.
Bobas triumfuoja: žmona pažeminta, meilužė sutrikusi, žmonos padovanotos šlepetės per mažos, - dar viena priežastis piktintis! Aleksandras Rubinovas puikiai, kaip iš natų atlieka vyriško pranašumo partiją, - dabar jo herojus išeis su meilužiu, palikdamas abi damas, ištiktas šoko.
Bet čia Fru Y sulaužo „tylėjimo įžadus". Grakščiai išsilenkdama, Astos Steponavičiūtės herojė prieina prie jaunuolio ir, glostydama jam nugarą, pareiškia Bobui, kad ji seniai pažįsta Eskilą. Ir joks jis ne Eskilas, o aktorius, kurį Bobas pasamdė tam, kad parodytų moterims jų vietą. Koks pasažas!
Fru X - Kristina Kazakevičiūtė - greitai susiorientuoja situacijoje: reikia dingti, pasičiupus ir apstulbintą vyrą. Draugiškas varžovės apkabinimas (tiek kartu išgyventa!), šūktelėjimas, ir štai Bobas, praradęs nugalėtojo pozą, pasileidžia paskui žmoną namų židinio link. Svarbiausia - nepamiršti šlepečių: nors ir ankštos, bet gal pravers!
Spektaklis, putojantis kaip šampanas, kupinas puikios muzikos (ABBA, Yello, Emerson, Lake & Palmer), kupinas režisieriaus fantazijos ir aktorių įkvėpimo, - neabejotina Kauno kamerinio teatro sėkmė.
Apie tai vieningai kalbėjo kritikai tarptautiniame festivalyje „Moldfest. Rampa.ru" Kišiniove (Moldova), kur buvo parodytas „Karštas šokoladas" - „lengvai pulsuojantis" spektaklis.
Vertė Daiva Čepauskaitė
***
Nina Mazur - Tarptautinės teatro kritikų asociacijos IATC Vokietijos sekcijos narė, Tarptautinės rašytojų ir žurnalistų asociacijos APIA narė, Tarptautinio monodramos forumo viceprezidentė, Tarptautinio festivalių forumo ITI tarybos narė, Tarptautinės šokio tarybos prie UNESCO narė, Tarptautinio monospektaklių festivalio „Vidlunnja" (Ukraina) Prezidentė ir meno vadovė. Ji dalyvavo ir kaip žiuri narė Antrajame Vieno aktoriaus teatro festivalyje „MonoBaltija" Kaune 2010 m.
