Daina BOGDANIENĖ
Lietuvių režisieriui ir norvegų dramaturgui pavyko įgyvendinti savo fantazijas.
Europos kultūros sostinėje Stavangeryje šiandien įvyks teatro premjera po atviru dangumi: įspūdingų fjordų apsuptame pusiasalyje lietuvių režisierius Oskaras Koršunovas sukūrė didingą reginį.
Ketvirtas pagal dydį Norvegijos miestas Stavangeris vadinamas Šiaurės šalių naftos sostine. Šiais metais jis – Europos kultūros sostinė. O.Koršunovas čia statė spektaklį pagal žymiausio šiuolaikinio norvegų dramaturgo Jono Fosse pjesę „Tos akys“.
Nuo šiandien vaidinimas 10 dienų vyks greta Stavangerio esančiame Hundvogo pusiasialyje, nuostabiame gamtos kampelyje Lundsnesete. „Tos akys“ vainikuos kultūrinį projektą „Pasakos kraštovaizdyje“. Tai pagrindinis Stavangerio, kaip Europos kultūros sostinės, projektas ir didžiausias Rogalando teatro meno renginys.
Kūrėjų vizijos jau įkūnytos
Pusiasalyje, kur kadaise buvo NATO kareivinės, dabar sukurta erdvė kultūrai. Ji pavadinta „Padailinto realizmo zona“. Gamtoje rengiami šokio ir dramos spektakliai, groja muzika, sukurtos instaliacijos, sumanyti performansai. Bet pusiasalio perdavimui į menininkų rankas reikėjo inauguracinio įvykio. Todėl artėjant saulės laidai žiūrovai bus kviečiami į fjordo pakrantės amfiteatrą, kuriame vyks „Tos akys“.
O.Koršunovo ir J.Fosse pažintis trunka nuo 2003 metų, kai O.Koršunovas Norvegijos nacionaliniame teatre statė J.Fosse pjesę „Žiema“. O.Koršunovas pasakojo, kad projekto autorių kvietimu kartu su dramaturgu svarstė, kokį reginį būtų galima parodyti pusiasalyje. „Kartu sprendėme, kur reikia statyti amfiteatrą, kad žiūrovams būtų kuo geresnis vaizdas. Po to leidomės fantazuoti. Iš pradžių atrodė, kad tai tik svaičiojimai, sapnai: iš tolumos, iš vandens, per vandenį ateinantys personažai, vandenyje ir ore šokantys pavidalai. Bet pamažu savo vizijas sugebėjome įgyvendinti“, – pasakojo O.Koršunovas.
Tai brangiausias projektas, kuriame dalyvauja lietuvių režisierius. Spektaklio biudžetas – 21 milijonas kronų (apie devynis milijonus litų). Į jį įėjo ir amfiteatro, kuriame gali tilpti 1500 žiūrovų, statyba, ir kitų spektakliui labai reikalingų konstrukcijų gamyba. Norvegai džiaugiasi, kad čia liks amfiteatras, kuris puikiai tiks vaidinti ir graikų mitologiją, ir W.Shakespeare´o pjeses.
Repeticijos ir sriuba
 |
| Spektaklis prasideda su saulėlydžiu |
Amfiteatras – priešais jūrą. Ant vandens siūbuoja du permatomi kubai. Dešinėje – šiuolaikiškas, erdvėje ištirpstantis stiklinis paviljonas. Po juo turės tilpti orkestras, choras ir solistai. Kairėje – akmenys, juodas stiklinis kubas, nudžiūvę medžiai. Centre – paprasta medinė scena. Šį vakarą čia laukiama stebuklo. O prieš tai – tiesiog įtempta darbo diena.
Baltos palapinės tapo plastikiniais projekto kolektyvo namais, kuriuose jie įsikūrė liepos pradžioje. Nuo dešimtos ryto iki vėlaus vakaro – repeticijos. Palapinėje moteris maišė didžiulį katilą, iš kurio sklido gardus kvapas. „Šiandien aš esu virėja“, – pasigyrė ji. O.Koršunovas paaiškino, kad tai projekto buhalterė. Įspūdis – visi čia draugai, visus vienija bendras tikslas. Vaišinomės aštria, tiršta vištienos sriuba.
Gamta bus draugiška
Pasak O.Koršunovo, teatras – saugi erdvė, kurioje viskas įprasta, žinoma ir nuspėjama, o gamtoje nieko negalima iš anksto numatyti. „Spektaklio pradžia – saulėlydis, todėl kiekvieną dieną vaidinimas prasidės dviem minutėmis anksčiau – juk dienos trumpėja. Leidžiantis saulei ypač suaktyvėja spalvos, gamta sukuria nepakartojamą ir kas vakarą skirtingą scenografiją“, – kalbėjo O.Koršunovas.
Spektaklio scenografas švedas Peteris Lundquistas vaikščiojo šalia vandens ir tikrino povandeninius tiltus, kuriais turės vaikščioti aktoriai. Tiltai pagaminti iš metalinių konstrukcijų, naudojamų naftos platformose. Jų aukštį kasdien reikia reguliuoti, nes vanduo pakyla ir nuslūgsta priklausomai nuo mėnulio fazių.
 |
|
Gražiai gamtai gražūs drabužiai. Nuotraukos iš www.rogaland-teater.no |
„Jei lis, bus labai gražu, siūbuos ir blaškysis apšviesti medžiai, lis kruvinas lietus, bus daug dramatiškiau. Tačiau bus labai sunku ir aktoriams, ir šokėjams, nes ant šlapios žolės ar lentų lengva paslysti“, – svarstė O.Koršunovas. Scenografas, paklaustas, kas bus, jei premjeros dieną kils audra, tik truktelėjo pečiais ir ramiu veidu ištarė: „Nežinau“.
Žiūrovų, kaip ir aktorių, nedengs joks paviljonas. Norvegų publika pripratusi prie įvairiausių orų ir labai kantri. Pasak norvegų patarlės, nėra blogų orų, yra tik netinkami drabužiai. Tad nėra reikalo jaudintis, tiesiog reikia tikėtis, kad gamta bus draugiška. Juk ji – lygiavertė spektaklio partnerė ir vienas pagrindinių personažų.
* * *
Teatre dramaturgas jaučiasi svetimas
* Norvegų rašytojas ir dramaturgas J.Fosse, baigęs literatūrą Bergeno universitete, dirbo žurnalistu vietiniame laikraštyje.
* Po debiutinio romano „Raudona, juoda“ 1983 m. J.Fosse atsidėjo vien rašymui. Šiuo metu jo kūrybinę biografiją sudaro keturios dešimtys knygų, net trys dešimtys pjesių.
* J.Fosse knygos išverstos į daugiau kaip keturiasdešimt pasaulio kalbų, apdovanotos ne viena prestižine literatūros premija. J.Fosse pjesės vaidinamos įvairiose Europos scenose. 48 metų autorius laikomas vienu žymiausių šiuolaikinių pasaulio dramaturgų, nors pats jis teatre jaučiasi svetimas.
* Spektaklį pagal J.Fosse pjesę „Tos akys“ Stavangeryje O.Koršunovui padeda kurti ir daugiau menininkų iš Lietuvos. Tai kompozitorius Gintaras Sodeika, choreografės Vesta Grabštaitė ir Edita Stundytė.
