Balandžio viduryje, Suomijos Turku mieste antrą kartą vyko scenos menų festivalis „Baltic Take Over“ (BTO), kuriame Suomijos ir tarptautinei publikai buvo pristatyti šešių Baltijos šalių kūrėjų spektakliai. Lietuvos šiuolaikiniam šokiui festivalyje atstovavo choreografės ir šokėjos Agnietė Lisičkinaitė ir Greta Grinevičūtė kartu su „Meno ir mokslo laboratorija“ (MMLAB). Festivalyje pristatyta Baltijos menininkų kūryba pasižymi savitumu, kurį, anot Lietuvos kūrėjų, dar sunku nusakyti žodžiais, tačiau jis juntamas.
G. Grinevičiūtės teigimu, Suomijoje savo kūrybą pristatę Baltijos šalių menininkai turi panašumų. Jiems būdingas bendras tonas, kurį ji apibūdina kaip melancholišką ir ironišką. Anot jos, šį toną formuoja regiono istorinė ir kultūrinė aplinka: „Manau, kad Baltijos scenos menų identitetas kyla iš ribinio buvimo – tarp Rytų ir Vakarų, tarp traumos ir atsinaujinimo, tarp tylos ir pasipriešinimo. Tai – identitetas, kuris kalba per pauzes, per nuojautas, per nepatogumus“.
Tačiau kūrėja taip pat pastebi, kad tarp Baltijos šalių menininkų egzistuoja ir nemažai skirtumų. „Kiekvienas menininkas atsineša unikalų santykį su laiku, erdve, kūnu. Bet būtent ši įvairovė leidžia aiškiau pamatyti, kaip skirtingai mes reflektuojame tą pačią geopolitinę realybę“, – sako G. Grinevičiūtė.
Jos teigimu, norint, kad šis tapatumas galėtų augti ir įgyti aiškesnį pavidalą, būtinas didesnis tarpusavio matomumas – daugiau mainų tarp regiono menininkų, kritinio rašymo, refleksijos, ilgalaikių bendradarbiavimų. „Tik per dialogą ir bendrą praktiką tas trapus jausminis identitetas gali tapti sąmoningas – ne tik jaučiamas, bet ir artikuliuojamas“, – teigia kūrėja.
Suomių publika nustebino atsakingumu
Choreografė A. Lisičkinaitė Suomijos publikai pristatė protesto spektaklį „Hands Up“. Lietuvos menininkė šokį laiko socialinio aktyvizmo įrankiu, galinčiu provokuoti, skatinti dialogą bei kelti mintis ir klausimus. Kartu su grupe vietinių ir tarptautinių žiūrovų ji žygiavo Turku miesto gatvėmis su plakatais, skelbiančiais kontroversiškas idėjas. Pavyzdžiui, vienoje pusėje buvo parašyta „Ukraina“, o kitoje – „Rusija“. Tokiu būdu ištrinamos ribos tarp protesto ir performanso.
Spektaklį pristačiusi daugelyje Europos šalių, A. Lisičkinaitė Suomijos publiką apibūdina kaip labai atsakingą: „Diskusijoje po spektaklio suomiai save apibūdino kaip labai pareigingus žmones, kurie atlieka viską, ko jų prašai – net jei to nenori. O mano spektaklyje žiūrovai turėjo daugiau nei 20 minučių laikyti iškėlę rankas su plakatais – tai tikrai nelengvas uždavinys, tačiau jie tai darė labai atsakingai. Kitose šalyse spektaklio publika dažnai pasiduodavo po kelių minučių, o suomiai išliko kantrūs“, – prisimena šokėja.
G. Grinevičiūtė kartu su MMLAB festivalyje pristatė šeimos ryšius nagrinėjantį darbą „Šokis skalbimo mašinai ir mamai“. Jame kūrėja kviečia žiūrovus leistis į kelionę per savo būtus ir nebūtus prisiminimus apie mamą. Spektaklyje ji kelia klausimą: „Kaip gyventi be mamos portreto?“
Kūrėja pastebi, kad Suomijos publika į spektaklį reagavo labai subtiliai – tai buvo tylus, bet gilus priėmimas: „Pradžiugino ir nustebino publikos jautrumas detalėms – judesiui, pauzei, ritmui – kiek dėmesingai jie geba būti su darbu, be poreikio jį aiškinti ar kategorizuoti. Tarsi jie būtų pasiruošę susitikimui su nežinomybe. Toks buvimas man atrodo labai brangus – jis leidžia menui kvėpuoti kitaip“, – sako G. Grinevičiūtė.
Ji pasakoja po spektaklio sulaukusi asmeniškų komentarų, rodančių, kad žiūrovai įsitraukė ne tik intelektualiai, bet ir emociškai: „Tokie atsiliepimai man ypač svarbūs – jie rodo, kad darbas įgalina patirtį, kuri neapsiriboja vien estetika ar naratyvu“.
Festivalis kelsis į Švediją
Lietuvos šokio informacijos centras (LŠIC) kartu su tarptautiniais partneriais pastebi, kad festivalis „Baltic Take Over“ bei panašūs tarptautiniai renginiai tampa puikia platforma kūrėjams susipažinti su kitais regiono menininkais, o žiūrovams – atrasti Baltijos šalių kūrybą. Tai svarbus žingsnis kuriant gilesnį tarpkultūrinį dialogą.
Siekdami stiprinti Baltijos šalių kultūrinius ryšius su Skandinavijos šalimis bei skatinti šiuolaikinio šokio sklaidą Šiaurės Europoje, festivalio organizatoriai jau planuoja 2026-ųjų metų festivalio programą. Kitais metais festivalis vyks Stokholme, Švedijoje.
„Baltic Take Over“ yra kuruojamas Latvijos Naujojo teatro instituto, Estijos šiuolaikinio meno centro „Kanuti Gildi SAAL“ ir Lietuvos šokio informacijos centro.
LŠIC informacija
