Jau praėjusių metų tarptautinį teatro ir šokio festivalį spielzeit´europa baigė berlyniečių numylėtinės Sashos Waltz spektaklis „Impromptus" pagal Franzo Schuberto ekspromtus pianinui. Festivalio rėmuose mėnesiu anksčiau buvo rodytas ir 2008 metais pagal Wolfgango Rihmo muziką sukurtas trupės Sasha Waltz & Guests (kurioje jau daugelį metų šoka ir buvęs šokio teatro „Aura" šokėjas Virgis Puodžiūnas) ir šiuolaikinės muzikos ansamblio Ensemble Modern bendras projektas „Medžioklės ir formos [2008 metų būklė]" (Jagden und Formen [Zustand 2008]). Net du spektaklius festivalyje rodžiusi choreografė išlaikė savąją stilistiką, jungdama šiuolaikinį šokį ir kamerinę muziką, judesio ir garso improvizacijas bei pateikdama netikėtų erdvinių sprendimų.
Šokio ir muzikos formos
Praeito amžiaus dešimto dešimtmečio viduryje vokiečių kompozitoriaus Wolfgango Rihmo kurta ir nuolat taisoma partitūra „Medžioklės ir formos" galutinį pavidalą įgijo kompozitoriui sutikus choreografę Sasha Waltz. Pavadinimo eilutę papildę prierašu [2008 metų būklė] kompozitorius ir choreografė žymėjo muzikos ir šokio sandūrą, dviejų meno formų lygiavertiškumą ir naują požiūrio į menų sintezę atspalvį. Spektaklis, įvardintas kaip muzikinis choreografinis projektas, neiliustruoja muzikos šokiu, judesių kombinacijomis negožia melodijos vingrybių, o plonytę siužetinę ašį konstruoja tiek instrumentinės, tiek ir kūnų raiškos detalėmis. Spektaklio choreografija jungiama iš kelių griežtai apibrėžtų formų - atskiro moterų ir atskiro vyrų šokio, bendros visų šokėjų kombinacijos ir šokėjų bei muzikantų architektoninio derinio. Įdomus, kartu ir logiškas Waltz sprendimas, - ji sceną dalina skersai, viename jos kampe įkurdindama šiuolaikinės muzikos atlikėjus, kitame - savosios trupės šokėjus, ir iliustratyviai pabrėžia tiek vienos, tiek kitos meno formos svarbą.
Skambant violončelei spektaklį „Medžioklės ir formos. [2008 metų būklė]" pradeda keturios šokėjos baltomis suknutėmis. Trumpi lyg kažko varžomi rankų judesiai bei linkčiojimas galva perauga į konvulsišką judėjimą, retkarčiais keičiamą statišku įsitempusio kūno vaizdu, kurį būtų galima aiškinti kaip baimės ar neramios nuojautos metaforą. Spalvotais kostiumais vilkintys vyrai čia šoka solo, duetus ar trio, savo šokiu ne puošdami muzikinį skambesį, bet jį prasmingai turtindami. Šiuolaikinės muzikos ansambliui grojant staccato šokėjai vos apčiuopiamai imituoja ritualinius šokius, ratelius, akmens amžiaus medžiotojus bei medžiojamuosius, spektaklio choreografijai suteikdami ne turinio svorio, bet formos lengvumo. Erdvinis choreografijos sprendimas čia gerai apgalvotas, nes šokėjai visapusiškai išnaudoja jiems skirtą erdvę, o šokio partijas pradeda tarp gausaus Ensemble Modern muzikantų, tarsi imituodami bendrą garso ir judesio gimimo šaltinį. Kitos muzikos ir šokio betarpiškumą žyminčios scenos, žinomos iš ankstesnių Waltz darbų, tampa spektaklio branduoliu. Kiek nesurepetuota, tačiau vaizdinga scena, kuomet trys šokėjai po sceną nešioja horizontaliai iškeltą obojumi grojančią Antje Thierbach, perauga į vieningą šokėjų ir muzikantų kolektyvą, trumpai poilsio minutei sugulantį ant juodų Haus der Berliner Festspiele teatro grindų. Keturiolika Sasha Waltz & Guests trupės šokėjų bei dvidešimt keturi Ensemble Modern muzikantai čia kuria darnią, tačiau ryškesnės siužetinės linijos stokojančią „medžioklių ir formų" kompoziciją. Ir nors lengvumu dvelkiantis spektaklis, rodos, piešia asociacijų kupinas choreografines formas, akis visgi kliūva už prastai techniškai atliekamų figūrinių kombinacijų ir dažno „nesusišokimo".
 |
| Trumpai poilsio minutei ant Haus der Berliner Festspiele grindų sugulė Sasha Waltz & Guests sokejai ir Ensemble Modern muzikantai |
Romantizmo vaizduotė ir kūnų performansas
Antrasis Waltz spektaklis „Impromptus", baigęs festivalio spielzeit´europa programą, savotiškai tęsė pirmąjį, kurdamas melancholišką muzikos, dainų ir šokio piešinį. Naudodama penkis Franzo Schuberto ekspromtus pianinui ir keturias dainas choreografė žvelgė į žmogaus vidų, į svajų, troškimų ir ilgesio kupiną pasaulį, kartu lyg antrindama Schuberto dainų ciklui „Žiemos kelionė". Jausmingą klajoklio sielą spektaklyje įkūnijo šokėjų duetai ir grupės kombinacijos, vaikščiojimai ir bėgiojimai po sceną, o nostalgišką nuotaiką - sopranas Ruth Sandhoff.
Spektaklį „Impromptus" choreografė pradeda dvejais duetais, kuriems kiek pritrūksta lengvesnio atlikimo, o dirbtinumo įspūdį keliantys per ilgi šokėjų prabėgimai ant pakrypusių, iš dviejų baltų plokščių sukonstruotų grindų stokoja tipiško Waltz ekspresyvumo ir veikiau linksta į muzikinės idėjos apipavidalinimą. Vėlesni duetai, vienam šokėjui balansuojant ant kito šokėjo kūno, jiems kartu formuojant išdailintas skulptūrines pozas, leidžia gėrėtis ne tik žmogiško atsidavimo, pasiaukojimo simboliais, bet ir jau pažįstama Waltz architektūrine estetika. Visgi romantiški spektaklio potėpiai, būdingi Schuberto muzikinei raiškai, ne itin „limpa" prie keistai nudailintos choreografijos, o kūnų performanso kūrėjos vardą Waltz pateisina tik tuomet, kai vilkintys vien apatiniais ir apsiavę vandens pilnais guminiais Juanas Kruzas Diazas de Garaio Esnaola ir Claudia de Serpa Soares įžygiuoja į sceną, sukeldami netikėtumo įspūdį.
Įdomia spektaklio detale tampa geltoni, raudoni ir juodi dažai, kuriais šokėjai ne tik išsiteplioja veidus, kūnus, kostiumus, bet ir ant baltų grindų tarsi ant didžiulių ruošinių lyg romantizmo herojai piešia vienatvės ir kančios peizažą. Įspūdingai atrodo iš žalių guminių vandeniu liejami dažai, kurie iš po šokėjų kojų vingiuoja lyg identiteto paieškų šaknys. Šios tautinės kilmės ar tėvynės ilgesio metaforos ryškinamos spalvų kontrastais ir stilizuotomis šokio kombinacijomis. Tolesnė spektaklio scena, kuomet Schuberto muzikos fone trys šokėjos taškosi po scenos grindimis įrengtoje vonioje, išjudina ne tik žiūrovų žvilgsnį, bet ir klasikinį vertinimą, pateisindami arba ne šį romantinės muzikos ir buitinio veiksmo sugretinimą. Spektaklis, baigiamas trečiojo dueto pakėlimais, lieka neapčiuopiama ekspromtine jungtimi tarp romantizmo muzikos kuriamų idealų ir avangardinio vokiečių šiuolaikinio šokio leitmotyvų.
