Šį pavasarį keistu būdu susipynė pernai Vilniuje furorą sukėlusios rusės choreografės Tatjanos Baganovos ir jos vadovaujamos trupės „Provincialnyje tancy", prieš beveik dešimtmetį festivalyje viešėjusio vieno žinomiausių britų choreografo Wayne´o McGregoro ir šiemet gegužės 8 d. Vilniuje šoksiančio seniausiai veikiančio Estijos šiuolaikinio šokio teatro „Fine 5" keliai. Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis" ir bandys juos atsekti, pristatydamas premjerą, gimusią dėl to, kad negimė kita, nes jai atsisakė kurti trečias...
Maskvos Didžiajame teatre praeitą savaitę baigėsi beveik mėnesį trukęs tarptautinis festivalis „Šventojo pavasario" šimtmetis - naujojo meno šimtmetis". Jame be pačių šeimininkų, Didžiojo teatro baleto, įvairių choreografų sukurtas „Šventojo pavasario" versijas bei kitus šiuolaikinius spektaklius pristatė ir trys kitos įžymios pasaulio trupės: Maurice´o Béjart´o Lozanos baletas, Pinos Bausch Vupertalio šokio teatras ir Suomijos nacionalinis baletas. O prasidėjo šis festivalis nuo didžiulį atgarsį rusų žiniasklaidoje sukėlusios jekaterinburgietės choreografės, Vilniuje keletą kartų viešėjusio šiuolaikinio šokio teatro „Provincialnyje tancy" lyderės Tatjanos Baganovos „Šventojo pavasario" pasaulinės premjeros. Beje, ji sudarė ir jungtinę programą vakarui su garsiojo švedų choreografo Matso Eko spektakliu „Butas".
Baganovos „Šventasis pavasaris" sulaukė daugybės atsiliepimų ir nuomonių Rusijos viešojoje erdvėje dėl dviejų priežasčių: pirmą kartą istorijoje Didžiojo teatro baleto trupei, šiai klasikinio baleto tvirtovei spektaklį kūrė Rusijos šiuolaikinio šokio choreografas. Šis sprendimas buvo susijęs ir su kriminalinio atspalvio istorija, kai sausio mėnesį šios trupės vadovas Sergejus Filinas buvo apipiltas sieros rūgštimi. Protestuodamas prieš tokius kriminalinius Rusijos baleto pasaulio papročius, numatytą spektaklį Didžiajam teatrui atsisakė statyti britų choreografas Wayne´as McGregoras - tada teatro vadovybė ir kreipėsi į Baganovą.
Savo ruožtu Baganovai tai buvo galvos skausmas - ji su savąja trupe planavo naujo spektaklio premjerą kovo pabaigoje Jekaterinburge, kaip tik tam laikotarpiui, kuriam Didysis teatras pakvietė ją statyti „Šventąjį pavasarį". Pasak Baganovos, ji su bendraminčiais tarėsi, kas galėtų būti įdomu jų publikai, galvojo apie užsienio choreografus. Apsisprendimui liko mažai laiko, todėl prisimindama festivalių Vilniuje ir Vitebske (Baltarusija) įspūdžius, ji kreipėsi į estus choreografus, šokio teatro „Fine 5" vadovus Rene Nõmmik ir Tiiną Ollesk, kurie per tris darbo Jekaterinburge savaites „Provincialnyje tancy" šokėjams sukūrė įspūdingą spektaklį „... Ir raudona" („...And Red").
Abi premjeros - „...Ir raudona" Jekaterinburge, ir „Šventasis pavasaris" Maskvoje įvyko tą patį kovo 28-osios vakarą. Tatjanos Baganovos „Šventasis pavasaris" susilaukė puikių įvertinimų centrinėje rusų žiniasklaidoje, ir tai išties unikalus šios trupės istorijoje projektas - spektaklyje šoka devyni Didžiojo teatro ir penki ne kartą „Naujajame Baltijos šokyje" viešėję „Provincialnyje tancy" šokėjai. Visa centrinė Rusijos kultūros spauda ir interneto svetainės ilgai mirgėjo šio spektaklio recenzijomis ir kitokiais vertinimais. O Baganovos palyginimai Didžiojo teatro festivalio kontekste su Maurice´u Béjart´u, Bausch ir Eku, žinoma, glostė širdį ne tik jai pačiai, bet ir daugumai Rusijos šiuolaikinio šokio žmonių.
Estai choreografai R.Nõmmik ir T.Ollesk po sėkmingos premjeros Jekaterinburge grįžo į Taliną repetuoti pristatymui festivalyje „Naujasis Baltijos šokis´13" savo naujausio spektaklio „Mandala". Spektaklio premjera įvyko pernai Taline, per „Fine 5" 20 metų jubiliejui skirtą tarptautinę konferenciją apie dvidešimties metų nepriklausomo šokio Baltijos šalyse istoriją - gegužės 8 d. vilniečiai galės šį spektaklį išvysti Menų spaustuvės Juodojoje salėje.
Lietuvos šokio informacijos centro inf.
