Sankt Peterburgo teatro festivalis „Baltijskij dom" siekia būti šio miesto gyvenimo dalimi, o miestas ir jo atmosfera įkvepia spektaklių kūrėjus.
Pro viešbučio langus matyti kapinės. Vaizdas nepaprastai gražus ne tik dėl rudenėjančių medžių. Tai viena žymiausių Sankt Peterburgo vietų - Aleksandro Neviškio vienuolynas ir jo prieigos. Į dešinę nuo pagrindinių vartų - didžiųjų Rusijos menininkų nekropolis. Ten ilsisi Fiodoras Dostojevskis, Piotras Čaikovskis, Modestas Musorgskis. Iš netolimo laiko teatro legendų - Georgijus Tovstonogovas.
Galbūt tai konceptualus festivalio „Baltijskij dom" rengėjų sumanymas: apgyvendinti savo svečius tokioje kaimynystėje. Ypač - lietuvių „Meno forto" trupę, suvaidinusią festivalyje F.Dostojevskio „Idiotą", interpretuotą Eimunto Nekrošiaus.
Įspūdžiai vertėjo kabinoje
Jie vaidino perpildytoje salėje. Prisikimšo tiek žmonių, kad iš karto prisiminiau aktoriaus Edmundo Mikulskio kvietimą: jeigu netilpsi, ateik į garsintojų kabiną. Joje E.Mikulskis skaito spektaklių vertimus.
Tą vakarą „Idioto" spektaklį ne tiek mačiau, kiek klausiausi. E.Mikulskis savo išraiškingu balsu suvaidino nevaldomo temperamento Rogožiną, drovų ir sutrikusį Myškiną, visus skirtingus spektaklio vyrus ir įvairiausių charakterių ponias bei paneles.
E.Nekrošiaus „Idiotas" iš tolo atrodė kaip sapnas. Lyg aktoriams nereikėtų pastangų jo vaidinti. Bet juk taip nebūna. Tai tik iliuzija, kai vaidinimą matai iš perpildytos salės „galiorkos".
Lietuviški festivalio veidai
„Idioto" spektaklis baigėsi prieš vidurnaktį. Vakarienė teatre, dekoracijų nurinkimas - į viešbutį trupė grįžo apie antrą valandą nakties. Kaip tik spėjo iki tilto pakėlimo. Kiti tiltai, greta kurių važiavo, buvo jau užtverti ir pakelti.
Dabar žinau, kaip ilgai trunka spektaklio technikų darbo diena. Lenkų trupės technikai po Krystiano Lupos spektaklio „Persona. Marilyn" nurinkinėjo dekoracijas visą naktį - kad 7 valandą ryto lietuviai galėtų pradėti statyti dekoracijas ir sutvarkyti apšvietimą „Idiotui".
 |
| Donato Banionio krėslas |
„Meno fortui" išvažiavus, teatre „Baltijskij dom" liko ženklai, kuriais festivalis pagerbė lietuvių scenos menininkus. Jame veikia rusų fotografo Vladimiro Lupovskojaus nuotraukų paroda, o joje - visas kampas su Oskaro Koršunovo, Rimo Tumino, E.Nekrošiaus, Jono Vaitkaus portretais. Videoekrane - nuotraukų iš E.Nekrošiaus spektaklių montažas.
Fotoinstaliacijoje, kuri suklijuota iš teatro veidų ant didžiosios fojė sienos, - Vladas Bagdonas, Valentinas Masalskis, Donatas Banionis, jau minėti režisieriai, nuolatinis festivalio svečias iš Kauno Stanislovas Rubinovas.
Vaduojasi iš žmonių tankmės
Minios žmonių didmiesčio požemių koridoriuose ir traukiniuose - ne tik kelionės iš viešbučio į teatrą kasdienis vaizdas. Tai ir spektaklio „Namas" filmuotoji dalis.
Lietuvos žiūrovams pažįstamo kaliningradiečio dramaturgo Jevgenijaus Griškoveco kūrinį Peterburge vaidino teatras iš Maskvos „Škola sovremenoj pjesy" („Šiuolaikinės pjesės mokykla"). Žiūrovai tankiai susodinti scenoje, beveik sugrūsti vienas šalia kito, vienas priešais kitą. Čia reikia pasijusti ne kaip teatre, o kaip miesto tirščiuose. Nes būtent iš to žmonių tankumyno trokšta išsivaduoti gydytojas Igoris, apsisprendęs pirkti namą.
Gydytojas turi draugų verslininkų - pasiskolins ir, uoliai dirbdamas, atiduos. Tačiau visi bičiuliai ginasi savais argumentais neduoti pinigų, ir kiekvienąkart tai - gydytojo žeminimo variantas.
O Peterburgo gatvėmis važiuoja virtinė mašinų su raudonomis vėliavomis ir plakatais: „Atkurkime sovietų...". Šiame mieste vis dar gali rasti paminklų proletariato vadui, patekti į mitingą, kuriame reikalaujama ankstesnės tvarkos.
Greta namo, kur gyveno F.Dostojevskis, veikia turgus, yra sekso reikmenų parduotuvė, kelionių agentūra ir kiti didmiesčio gyvenimo tirščiai. Teatre, kuris skelbiasi esąs visų namai, rodomas latvių režisieriaus Alvio Hermanio „Ilgas gyvenimas". Jo dekoracijas - senų žmonių senus daiktus - nurinkus, Amsterdamo „Toneelgroep" technikai pradės ruoštis režisieriaus Ivo van Hove „Žmogaus balsui".
 |
| „Lietuviškas kampelis”. Rūtos Oginskaitės nuotraukos |
Reklaminiuose plakatuose - mūsų aktoriai
Dvidešimtojo festivalio „Baltijskij dom" Aleksandro parke priešais teatrą atidengti du pirmieji metaliniai sostai scenos karaliams - lietuviui D.Banioniui ir žinomam Rusijos teatro režisieriui K.Ginkui, kilusiam iš Lietuvos ir tebekalbančiam lietuviškai.
Ant D.Banionio sosto sėdynės rusiškai išraižyta: „Aš nuo vaikystės vaidinu (žaidžiu?)", ant K.Ginko - vaikiška meilės formulė: „Kama + Geta =..." Ir nupaišyta širdis. Ant ažūrinės kito skvero tvoros kabo didelis plakatas, o jame šypsosi aktorius Juozas Budraitis, teigiantis, kad „Baltijskij dom" - visų mūsų namai.
Tai reklama ne vien festivaliui, bet ir pačiam teatrui, kuris dar vasarą pranešė, kad viena artimiausių premjerų - J.Vaitkaus režisuojama A.Čechovo „Žuvėdra". Su rusų aktoriais ten vaidins ir J.Budraitis, R.Adomaitis, V.Bagdonas. Netoli teatro esančiose metro stotyse kabo „Baltijskij dom" plakatai su V.Bagdonu, atliksiančiu pagrindinį vaidmenį šios savaitės premjeroje „Maskva-Petuškai".
