 |
| Abatijos teatro salė. Tomo Žaibaus nuotrauka |
Šių metų spalio viduryje OKT / Vilniaus miesto teatras (OKT)su „Romeo ir Džuljeta“ pirmą kartą buvo pakviesti į didžiausią Ispanijoje Rudens teatro festivalį (Festival de Otoño) Madride.
Spalio 11 - lapkričio 9 dienomis Madride vykstančiame festivalyje pristatomos 36 teatro, muzikinės ir šokio trupės iš įvairių šalių, jo metu įvyks net septynios pasaulinės premjeros. Gausioje festivalio programoje išsiskiria režisierių Peterio Brooko, Piotro Fomenkos, Robert‘o Lepage‘o, Krystiano Lupos, Christopho Marthalerio, Alaino Platelio, Pinos Bausch vardai. OKT festivalyje pasirodė vieni iš pirmųjų ir keturis kartus suvaidino „Romeo ir Džuljetą“.
Dar prieš kolektyvo atvykimą didžiausiame Ispanijos dienraštyje „El País“ pasirodė straipsnis apie OKT. Į jį teatro meno vadovas ir režisierius Oskaras Koršunovas sureagavo šypsena, nes jame OKT pristatomi kaip Lietuvos teatrinės visuomenės disidentai. Tai nebuvo teatro viešųjų ryšių akcija, tačiau tėvynėje iki šiol ignoruojamos teatro gyvenimo realijos pasirodė aktualios ispanų visuomenei.
Pirmąją festivalio dieną įvyko ir festivalio spaudos konferencija, kurioje netrūko klausimų Koršunovui, o po jos spaudoje vėl pasirodė straipsnis pavadinimu „Dabar Dievai ateina iš Rytų“, pristatantis festivalio svečius režisierius Krystianą Lupą, Piotrą Fomenko, Januszą Wisniewskį ir Oskarą Koršunovą. „Rytų Europos šalys sukėlė tikrą revoliuciją Vakarų pasaulyje su savo naujųjų didžių kūrėjų atsiradimu – kūrėjų, kurie kaip vėjo gūsis įsiveržė į tarptautinės kultūros teritoriją. Šiuo atveju, kalbant apie scenos meną, ši tezė yra labiau nei įrodyta, visų pirma šiomis savaitėmis, kai keturi didieji teatro režisieriai susitinka Rudens Festivalyje Madride“, – rašoma straipsnyje. Cituojami Koršunovo žodžiai – „Reikia pasakoti tiesą ir likti suprastu“. Galiausiai Koršunovas prisipažįsta, kad teatras jam – tai vienas iš būdų „priversti mus pamatyti ir pajausti save pačius ir esančius aplink mus, netgi pamatyti ir pajausti savo likimą – tokį, koks jis yra: teatras apima viską: ir žmogaus asmenybę, ir patį gyvenimą“.
Po visą Madridą pasklidusiame festivalyje OKT teko vaidinti netradicinėje erdvėje – vienoje iš populiaraus Abatijos teatro (El Teatro de la Abadía) salių, įkurtų buvusioje bažnyčioje. Šiam teatrui, kuris garsėja gerais pastatymais, vadovauja žymus aktorius ir režisierius Jose Luis Gómezas. Čia taip pat pasirodys Peterio Brooko režisuoto spektaklio aktoriai.
Tokioje kamerinėje aplinkoje OKT aktoriams teko vaidinti pirmą kartą – jaukioje salytėje, kuri talpina iki 200 žiūrovų, jie pasijuto kaip prieš padidinamąjį stiklą. Net paskutinėse eilėse matėsi kiekvienas aktorių akies virptelėjimas. Tačiau žiūrovai visus keturis kartus jiems plojo stovėdami.
Ispanų kritika rašo, kad Oskaras Koršunovas „Romeo ir Džuljetoje“ primena mums, jog neapykanta iš tikrųjų yra antroji meilės veido pusė. „Visa scena pilna baltų dulkių – visur esančios praeities simbolio: senos kaip žemė neapykantos tarp Montekių ir Kapulečių. Nepaisant to, būtent ši priemonė labai tiksliai išreiškia pjesės nuotaiką. Aktoriai be baimės atsiduoda emocijoms. (...) Pastatymas yra poezijos paradas, kuris estetikos prasme daug rėmėsi italų neorealizmu, Vittorio de Sicos filmais, kur svaidymasis tešla dvelkia nepadoriu humoru, tokiu pirmapradžiu ir magišku, kur kasdienis gyvenimas neatsiejamas nuo mirties ir amžinybės. (...) Koršunovas klasikinę istoriją pavertė sava – atrasdamas iš naujo, atnaujindamas, bet neišduodamas Shakespeare‘o“, – rašė Alvardo Vincente straipsnyje „Romeo ir Džuljeta tarp miltų ir aliuminio“.
Pasak Javiero Vallejo (El País) interpretacijos, „Koršunovas pastato spektaklio herojus prieš Filomenos Marturano veidrodį: Džuljeta – tai ugniaplaukė mergiūkštė, Romeo – tikra dabitos įsimylėjėlio priešingybė, vienuolis Lorencas – Čičilijo iš „Paukščiai ir paukšteliai“ brolis (Piero Paolo Pasolini 1966 m. filmas, kur pagrindinį veikėją vaidino komikas Toto – MF past.), o Paris – juokdarys, pametantis prijuostę, tarsi Cantinflasas (garsus meksikiečių komikas, 1911-1993 – MF past.) kelnes. Tebaldas ir Merkucijus įsivelia į muštynes šokio ritmu, išsitraukia peilius ir vienas po kito suvirsta už prekystalio. Merkucijus išnyra miltuotu veidu – tarsi sužeistas Pjero. Lietuvių režisierius miltus panaudoja kaip mirties metaforą“.
Pirmą vakarą OKT kolektyvą ir režisierių pasveikino Lietuvos ambasadorius Ispanijos karalystėje Mečys Laurinkus, kurio sūnus aktorius Povilas Laurinkus OKT yra režisavęs spektaklį „Geismas“ pagal Sarah Kane pjesę.
Šiltus susižavėjimo žodžius aktoriams išsakė Ispanijos kultūros ministras Santiago Fisas Ayxela su žmona. Jie taip pat domėjosi, kur teatras įsikūręs ir nuoširdžiai stebėjosi išgirdę, jog OKT neturi nei savo teatro, nei aktorių trupės. Jie taip pat klausė, ar Koršunovas nesiruošia režisuoti ispanų dramaturgijos ir išreiškė viltį, kad teatras grįš į festivalį su kitu pastatymu.
Oskaras Koršunovas gastrolių metu spėjo pamatyti tik vieną festivalio svečių spektaklį – muzikos grupės „The Tiger Lillies“ iš Prancūzijos „Mergaitę su degtukais“ Anderseno pasakos motyvais. Šis muzikantų kolektyvas, išgarsėjo kurdamas kabareto teatrą. Savaip jie interpretavo ir Anderseno kūrinį. Po spektaklio Koršunovas susitiko su muzikantais ir apsikeitė informacine medžiaga.
Vos grįžę iš Ispanijos, OKT išvyksta gastrolių į MESS festivalį Bosnijos sostinėje Sarajeve, kur spalio 20 d. pristatys kamerinį spektaklį „Grimo opera“.
OKT / Vilniaus miesto teatro, Menų faktūros inf.
