Neformalus Europos teatrų susitikimas (IETM) Bratislavoje rengėjų darbo nepriekaištingumu šiek tiek nuliūdino teatro kritiką ir sostinės „Menų spaustuvės" projektų vadovą Vaidą Jauniškį. „Geriau slovakai būtų pasiruošę prasčiau, nes jau šį rudenį - mūsų eilė rengti šį susitikimą, o jo finansavimas iki šiol nėra aiškus", - sakė iš Bratislavos sugrįžęs V.Jauniškis.
IETM („Informal European Theatre Meeting") - vienas seniausių ir didžiausių Europos teatro tinklų. Jis gyvuoja jau 27 metus ir vienija 450 organizacijų iš 49 šalių. Tinklas sukurtas tam, kad šalys keistųsi informacija, kurtų bendrus projektus, užsiimtų teatro ir šokio spektaklių sklaida Europoje.
- Šio teatro tinklo pavadinimas Lietuvoje skamba lyg mėgėjų susibėgimas. Ką reiškia apibrėžimas „neformalus susitikimas"?
- Jis buvo kuriamas kaip atsakas sustabarėjusiam ir biurokratiškam Tarptautiniam teatro institutui (ITI). IETM iš tiesų yra atviresnis, jame daugiau teatro praktikų, o ITI labiau apsiriboja teorine analize, informacijos sklaida ir aristokratiškais pasivažinėjimais po festivalius.
- Kokie svarbiausi IETM susitikimų tikslai?
- Į šiųmetį susitikimą suvažiavo apie 500 pagrindinių Europos, JAV, Kanados, Australijos teatro ryklių - didžiausių festivalių direktorių, organizacijų ir teatrų vadovų. Jiems buvo pateikta Slovakijos teatro ir šokio panorama. Per susitikimus buvo tariamasi dėl šalies teatrų gastrolių, siūloma kurti bendrus spektaklius. Šis renginys, ko gero, naudingiausias tos šalies, kurioje jis vyksta, menininkams.
Svarbios ir konferencijos. Po diskusijų, kuriose dalyvauja kultūros politikos, vadybos ar didžiulių europinių organizacijų atstovai, į situaciją savo kieme tarsi pažvelgiama iš šalies. Dauguma IETM narių yra sakę, kad po šio renginio jų šalies kultūrinė situacija ėmė keistis.
- Ar vertėjo belstis į Bratislavą dėl meninio teatrų lygio?
- Čia mums būtų lengviau sužibėti, nes slovakų teatras yra toks ikirežisūrinis. Puikūs aktoriai, neblogos trupės, tačiau tragiškai trūksta gerų režisierių, visi jie panašūs į amatininkus, kuriančius ant kičo ribos. Net 1990-1995 m. klestėjusios įdomios nepriklausomos kompanijos („Stoka", „Gunagu") beveik liovėsi egzistuoti ar suskilo.
Jaunųjų trupės, kaip ir pas mus, stato dramas iš realybės. Jos suregztos, tarkim, iš Petržalkos, vieno Bratislavos daugiabučių rajono, gyventojų pasakojimų. Tačiau sušiuolaikinta klasika virsta kiču.
- Kaip slovakams pavyko sunkmečiu surengti tokį didžiulį renginį?
- Slovakai gavo visus dar iki sunkmečio pažadėtus pinigus. Kitas IETM susitikimas numatytas spalį Vilniuje. Tačiau finansavimas iki šiol neaiškus nei susitikimą rengiančiai ir niekaip nepabaigiamai rekonstruoti „Menų spaustuvei", nei meninę dalį planuojančiam „Sirenų" festivaliui.
Kultūros ministerija, skirstanti pinigus „Vilniaus - Europos kultūros sostinės" projektams, matyt, sustojo ties IETM žodžiu „neformalus". Bet juk ne kiekvienas ir UNESCO ar kitą svarbią organizaciją yra girdėjęs.
- Pas mus bandoma įteigti, kad sunkmečiu reikėtų taupyti, vadinasi, ir susilaikyti nuo kai kurių renginių?
- O Anglijos menų taryba kažkodėl žada skirti papildomus 44,5 mln. svarų sterlingų (apie 170 mln. litų) menininkams ir meno organizacijoms.
Jeigu norite, galiu pateikti tik ekonominę IETM renginio Vilniuje dalį. Apie 500 IETM narių suvažiuos ir gyvens sostinėje už savo pinigus keturias dienas. Jie Lietuvoje paliks daugiau pinigų, nei mes prašome valstybės paramos. Vėliau galėsime apskaičiuoti, kiek kainuoja menininkų gastrolės, bendra kūryba ir šalies populiarinimas.
