 |
| Scena iš spektaklio. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka |
Gruodžio 3-ąją baigėsi Kauno valstybinio dramos teatro gastrolės Paryžiuje, kur Les Gemeaux teatre net aštuonis kartus buvo parodytas Gintaro Varno režisuotas spektaklis pagal Fiodorą Dostojevskį „Nusikaltimas ir bausmė“. Visi grįžo pavargę, tačiau laimingi ir kupini geriausių įspūdžių. O kokie yra prancūzų įspūdžiai apie lietuviškąją „Nusikaltimo ir bausmės“ versiją?
Rene Solis, „Nusikaltimui ištikimas Gintaras Varnas. Lietuviška Dostojevskio interpretacija Sco mieste“, Liberation, 2007 11 30
„Raskolnikovas nubudo šlapias nuo prakaito, jo kūnas ir plaukai buvo tiesiog permirkę – jis buvo apimtas siaubo,“ – šis „Nusikaltimo ir bausmės“ sakinys tampa pagrindu Gintaro Varno teatrinei kūrinio adaptacijai. Raskolnikovo košmaras pradeda 2004 metais sukurtą spektaklį, dabar pirmą kartą rodomą Prancūzijoje. Dostojevskio herojus vis prisimena savo vaikystės miestelį, ir vėl sapnuoja, kaip grupė girtų valstiečių žudo kumelę prie smuklės durų. Varnas projektuoja juodai baltus vaizdus, kurie tiesiogiai atliepia knygoje glūdinčią esmę. Scenoje nieko nematyti, tik tamsūs šešėliai ir arklio akis. Projekcija sustabdoma – atėjo laikas Raskolnikovui „nubusti, apimtam siaubo“.
Vaiduokliškas, trapus kūnas, šaltas veidas, jausmingos lūpos – Gytis Ivanauskas idealiai tinka kankinamo žudiko vaidmeniui. Jo lova, kurioje jis praleidžia didžiąją dalį laiko ir traukinio bėgiai žymi ribą – ribą tarp dienos ir košmariškos nakties, gėrio ir blogio, gyvenimo ir mirties. Tiesiai priešais publiką, kitoje scenos pusėje egzistuoja kitas teatras, kurio kėdes yra užėmusios lėlės – Raskolnikovo aukos.
Šio sceninio veiksmo jėga ir estetizmas yra persunktas sunkiai paaiškinamu sunkumu. Varno spektaklis, ypač paskutinė jo dalis, pasižymi vizualumo pertekliumi. Tačiau negalima paneigti, jog knygos dvasia yra perteikiama tiesiog tobulai, o aktorių vaidyba nepriekaištinga. Galiausiai tenka pripažinti, jog keturios sudėtingo spektaklio, vaidinamo lietuvių kalba valandos prabėga akimirksniu.“
A.H., „Užsienietiškos keistenybės. G. Varno „Nusikaltimas ir bausmė“ ir Ch. Marthalerio „Meterlinkas““, Le Figaro, 2007 11 30
Prancūzijai iki šiol nepažįstamas režisierius Gintaras Varnas pristatė išbaigtą ir ambicingą F. Dostojevskio „Nusikaltimo ir bausmės“ adaptaciją penkiolikai aktorių. Lietuvių režisieriaus spektaklis palieka stiprų šedevro įspūdį. Brandžios kūrybinės pajėgos su ypač puikiu, nervingu, skausmingu, tuo pat metu švytinčiu ir apgaubtu šešėlio, Raskolnikovo vaidmenį atliekančiu aktoriumi Gyčiu Ivanausku priešaky sugeba prikaustyti publikos dėmesį nepaisant to, jog skaitant subtitrus, sudėtinga stebėti vyksmą scenoje. Bet spektaklis suvaidintas puikiai, o laukinis filmuotų vaizdų panaudojimas spektaklio audiny, drąsiai kuria dramatiškas elipses.
KVDT inf.
