Gegužės 28 d. Claudio Monteverdi madrigalinės operos „Tankredžio ir Klorindos dvikova" ir „Nedėkingųjų šokis" (režisierius Gintaras Varnas, konsorto „Brevis" vadovas Darius Stabinskas) baigė gastroles po Prancūziją Renesanso kultūra besididžiuojančiame Bar le Duko miesto dramos teatre. Net 16 kartų šios operos buvo rodomos įvairiose Paryžiaus teatrų scenose, dalyvavo trijuose teatrų festivaliuose - „Passages" (Meco operos teatre), „Theatre en May „ Dižone bei Bar le Duko teatro festivalyje.
„Magija, kylanti iš subtilaus šviesos ir tamsos žaismo. Lėlių kūnai ir dainininkai išnyra šviesoje, po to paskęsta visiškoje tamsoje. Žiūrovas nuo pirmų operos akimirkų užvaldomas ir toliau vedamas delikataus orkestro ir Monteverdi muzikos... Pripažinkime neabejotiną garso kokybę, atvedančią net ir pačius skeptiškiausius žiūrovus prie barokines muzikos sapno", - rašė Juliette Soulat.
„Savo rafinuotumu ir novatoriška išraiška šios dvi operos Gintaro Varno dėka iš tikrųjų paverčiamos stebuklu, lėlės suteikia teatrališkumo baroko muzikai. Abiejų operų pastatymai vizualiai labai sėkmingi, sukuriantys skirtingas nuotaikas" (A.Santi, La Terrasse).
Vilniuje spektaklį „atradęs" nuolat laikraštyje Liberation rašantis teatro kritikas, festivalio „Passages" meno vadovas, žurnalistas Jeanas Pierre´as Thibaudat Paryžiaus scenose dar kartą išvydęs madrigalines operas džiaugėsi, kad Prancūzijos publika turėjo galimybę pamatyti tokį rafinuotą, originalų, itin subtilų pastatymą. „Tai yra puikus pavyzdys, kai operos ir dramos žanrų gerbėjai susitinka viename spektaklyje".
Monteverdžio madrigalinių operų pastatymu susidomėjo kitų dramos, lėlių ir operos festivalių organizatoriai.
Kiekvienoje salėje gausiai susirinkę žiūrovai audringai sutiko operų atlikėjus ir aktorius. Operas filmavo Prancūzijos televizijos kanalas France 3.
Lietuvoje 2008 m. rudenį publikai pristatytos Monteverdi operos akimirksniu sulaukė didžiulio publikos ir profesionalių operos ir teatro meno vertintojų susidomėjimo. Sužavėti kritikai lietuviškus Monteverdi baroko operų pastatymus pavadino „užburiančiu sapnu", „lėlių ir žmonių dvikova", „pritrenkiančiu pragaro sielų teatru".
Lietuviško operų pastatymo muzika parengta ne remiantis naujai išleistomis moderniomis autoriaus partitūromis, o Bolonijos bibliotekoje saugomų partijų originalų kopijomis. Naują abiejų kūrinių redakciją papildo ir kita kūrybinės komandos idėja - pasitelkti lėles. Ji kilo remiantis žiniomis apie tuomet paplitusius keliaujančius teatrus, kurie atlikdavo kamerinius spektaklius su lėlėmis. Pasak teatro kritikų, dailininkė Julija Skuratova šiose operose tapo lygiaverte režisieriaus Gintaro Varno partnere, lėles pavertusi žmonėmis, o žmones - lėlėmis.
2009 m. madrigalinių operų pastatymai buvo apdovanoti net dviems „Auksiniais scenos kryžiais". Už geriausią režisūrą įvertintas režisierius Gintaras Varnas, o už geriausias lėles - dailininkė Julija Skuratova.
Giedrė Kabašinskienė
