Lenkų teatras ir teatras Lenkijoje pastaruoju metu mūsų kultūrinėj spaudoj taip gausiai ir pavydžiai linksniuojamas, kad bent dėl pusiausvyros prašosi opozicijos. Bet oponuoti būtų nelengva.
Tereikėjo apsilankyti Zbigniewo Raszewskio teatro institute Varšuvoje, kad jau jo prieigose pasijaustum esąs iš mažos ir skurdžios šalies, kuriai teatro, apskritai meno ir kultūros, reikalai yra patys niekingiausi.
Grzegorzo Jarzynos spektaklis „Teorema” pagal to paties pavadinimo Piero Paolo Pasolinio filmą pademonstravo subtilų gebėjimą laviruoti ant kičo ribos. Kiekviena scena primena atskirą paveikslą – pastelinį, švarų, melancholišką.
„Nu i co u was?“ – klausia lenkų kritikai, gerai žinantys lietuvių teatrą. Susitikimai Lenkų teatro institute, įsikūrusiame bene pačioje gražiausioje Varšuvos dalyje greta Lazienkų parko, verčia nusiteikti juodam pavydui: per ketverius metus buvusių kareivinių ligoninė buvo paversta pavyzdiniu teatro centru.
Kasmet Lenkijos sostinėje organizuojami „Varšuvos teatriniai susitikimai” šiemet pasipuošė jau dvidešimt devintuoju numeriu. Festivalis pristato daugiausia dėmesio susilaukusias ir kritikos požiūriu įdomiausias metų premjeras.
Ką reiškia aukojimasis vakar ir šiandien? Kuo skiriasi žudikas ir auka? Šie klausimai yra kertiniai K.Warlikowskio spektaklyje „(A)pollonia”.
Šį trečiadienį miręs Maskvos Lenkomo teatro aktorius Olegas Jankovskis buvo ne tik talentingas teatro ir kino artistas, bet ir vyriškumo simbolis milijonams ir kelioms kartoms sovietinės imperijos ir Rusijos gerbėjų.
Rusijos mieste Permėje vykstančiame festivalyje „Diagilevo sezonai” – Loretos Juodkaitės bei Valentino Masalskio spektaklis „Salamandros sapnas. Paveikslas”.
UNESCO 2009 metus paskelbė Jerzy Grotowskio metais. Kovo 3 – balandžio 5 d. Vroclave – mieste, kuriame dirbo Grotowskis – buvo paskelbti Europos teatro apdovanojimai.
