Warlikowskis „Naujojo Teatro” inauguracijai įsuka viesulą, kurio epicentre sukasi auka ir išdavystė, tampančios pagrindiniais spektaklio motyvais, atsikartojančiais mituose, tragedijose, istoriniuose faktuose, šiandien ir vakar dienos paveiksluose.

Prieš pat festivalį „Tylos!” jaunieji teatro „Utopia” aktoriai spėjo pabuvoti Strasbūre ir pamatyti savo bendraamžių iš skirtingų Europos šalių spektaklius.

Žodžiams netekus prasmės, lieka kūnas. Tačiau meilės objekto akivaizdoje kūnas nebepaklūsta protui, racionaliam veiksmui, įprastai žmogiškajai plastikai ir tampa išglebusiu, deformuotu, groteskišku mechanizmu.

Iki šiol Warlikowskio teatras laikėsi ant trijų banginių – antikos, Shakespeare´o, Biblijos, dabar prisidėjo Katastrofos tema. „(A)pollonijoje” ji įliejama į spektaklį kaip moralinis imperatyvas, žvelgiant į aukojimo ir aukojimosi situacijas.

Prancūzijos kritikai lietuvių režisieriaus Eimunto Nekrošiaus „Faustui“ negailėjo nei skambių liaupsių, nei skaudžių rykščių. Spektakliu šeštadienį baigtas dešimties pasirodymų maratonas Paryžiuje.

Klatos „politika” teatrališka, ironiška, farsiška, prilygstanti Alfredo Jarry aštriems pokštams, kartu choreografiška ir muzikinė, veikianti pagal judesių ir balsų partitūrą, akimirksniu perkeliančia iš istorijos į nūdieną.

Spektaklio pavadinimu Warlikowskis vartalioja keletą prasmių – tai ir įvykio „kaltininkė” Apolonia Marczyńska, ir dievo Apolono valdos, ir priešdėlis „a” kaip galbūt paneigiantis einantį toliau žodį – Polonia, Lenkija.

Lenkijoje, Torunėje, baigėsi tarptautinis teatrinis festivalis „Kontakt”. Pirmoji vieta už geriausią režisūrą teko Jano Klatos spektakliui „Dantono byla”. Deja, lietuviai liko be prizų.

„Teorema” pagal graikiškąją etimologiją yra ne vien matematinė lygtis, bet ir nuojauta, reginys, vaizdas. Grezgorzas Jarzyna puikiai paruošė Avinjono festivalio ir „Theorem” projekto pamokas ir šiandien elgiasi taip, kad spektakliai jau tampa aksiomomis.