Sankt Peterburgo teatras „Baltijskij dom“ pagerbė Rimą Tuminą – šio teatro Žvaigždžių žiūrovų eilėje lietuvių režisieriui skirtas vardinis krėslas.
Vienoje kas vakarą kažkas konkuruoja su kitu – pasaulinis mecosopranas „Musikverein“ scenoje rungiasi dėl žiūrovų su Koncertų salėje grojančiu pianistu ar pasauliniu tenoru, miuziklas su kitu miuziklu ir t.t
Po vasaros jaučiausi taip, tarsi būčiau sėkmingai nubėgusi beveik visą šokio istorijos maratoną nuo 7 ir 8 dešimtmečių amerikiečių moderno per naują šokio operos žanrą į Vokietijoje itin mėgstamą konceptualųjį šokį.
Prancūzai įtikino naujų priemonių paveikumu, jos stipriai išplečia teatro amplitudę. Bet būtinas vienas kriterijus, kuris būtinas visada: istorija, kurią reikia mokėti papasakoti.
Istorijų tęsiniai ir replika ankstesnių spektaklių pranešimams apie pasakojimų krizę: istorijos neišsisėmė, tiesiog reikia mokėti jas papasakoti.
Jei miestą, kuriame paskutinįkart būta gal prieš penketą metų, aprašytum teatriniais terminais, tai atmintis čia gali būti ir tema, ir siužetas, o namai išlaikė savo amplua.
Operą pastatė apleistoje, sovietinį industrinį paveldą menančioje erdvėje – Noblesnerio laivų remonto dokuose. Dalis teritorijoje esančių angarų nebenaudojami.
Nuo aukščiausios festivalio kopėčių pakopos mums mojavo (…). „Žaliojo žąsinėlio teatras“. Animaciją, kuriamą naudojant Azijos šešėlių teatro šaknis, galima pavadinti tikru meniniu šedevru.
Tbilisio teatro festivalyje opera buvo pristatyta specialioje programoje „New“, šiemet inicijuotoje rengėjų, siekiant atskleisti naujausias pasaulinio teatro tendencijas ir kryptis.
