Vienkryptės ištarmės teatre ir šalia jo: kaip dorotis su (ne)patogia atmintimi, ką atsiminti, ką palikti istorijai? Miesto monumentai ir vardų monumentalumas.
Šis prizas buvo įsteigtas 1991 metais ir laikomas pirmu nepriklausomu kūrybiniu apdovanojimu Rusijoje. Jis skiriamas teatro sezono pabaigoje už geriausią spektaklį. Šiais metais premija Maskvoje buvo įteikta jau 52 kartą.
Festivaliui žodis teatras nebetinka. O žinomi vardai pristatomi ne vien kaip tai, ką privalu pamatyti, – jau keletą metų festivalis kviečiasi programai kuratorių, ir šių metų temai „Oh Man, Oh Machine“ iliustruoti pasirinktas Romeo Castellucci.
Malonią staigmeną teatralams pateikė Maskvos teatrologė Olga Malceva. Leidykloje „Novoje literaturnoje obozrenije“ išleista solidi knyga – monografija „Eimunto Nekrošiaus teatro poetika“.
Keturių dienų programoje buvo bemaž 50 kolektyvų pasirodymai iš 10 šalių (Estijos, Slovėnijos, Olandijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Lietuvos ir kt.), o dalyvių ir svečių skaičius viršijo 400.
Sibiu festivalio prezidentas Constantinas Chiriacas pabrėžė bendravimo svarbą tiek teatrui, tiek ir visai šiuolaikinei visuomenei, kurioje vyrauja monologai ir vienatvė.
Lenkų kritika apie „Išvarymą“: „Sekdamas pjesės tekstu, režisierius rodo, kad kultūrine prasme vis dar priklausome greičiau Čingischanui nei Kristui ir kad europinio pasaulio centre vis dar esame vargšai giminaičiai.“
„Norvegijoje teatras nuo senų laikų užima labai reikšmingą vietą. Jis buvo labai svarbus šaliai siekiant nepriklausomybės. Netgi architektūriškai įspūdingiausi pastatai yra senasis teatras ir naujoji opera“,- sakė norvegų įvertintas režisierius.
„Stalo teatras“ šį sezoną vaidino net keturiuose tarptautiniuose lėlių teatrų festivaliuose Rusijoje, taip pat – festivalyje Kanadoje, Farerų salose rengiamoje kultūros programoje.
