Režisierius pasirenka labai stiprią, galingą aktorę Vasos vaidmeniui, Eglę Gabrėnaitę, galinčią suvaidinti tą gamtišką motinišką moters pradą, tą nesutriuškinamą stulpą, prie kurio trauks visus namo gyventojus.
Nekrošius, kuriam visiems laikams „prilipo“ rūstaus lietuvio pravardė, iš tikrųjų pasirodė kur kas optimistiškesnis už patį Puškiną, kuris tikėjo ramybe ir valia, bet niekada – laime.
23-iasis festivalis „Baltijskij Dom” Sankt Peterburge tradiciškai subūrė ne tik Baltijos šalių teatro kūrėjus, bet ir tuos, kurie atvyko iš toliau, t.y. iš vakariau.
Kuratorė savo erdvės koncepciją išplėtė iki „makropasaulio, turinčio savo paties taisykles. Tai erdvė, kurią valdo iškreipta realybė, kur viskas gali atsitikti ir kur ne visuomet galioja fizikos dėsniai.“
„Dvasingasis Nekrošius“, pasak kritikų, pristatė subjektyvų kūrinį, kuriam netrūksta genialumo. Drauge tai – dalis stiprios programos, kuria pristatomi garsūs pasaulio scenos meno meistrai.
Latvijos kultūros srityje skandalui pakanka vien fakto, kad Andrejus Žagaras nepaskirtas šio teatro vadovu. O dar jį papildė dainininkės Kristinės Opolais laiškas ir profsąjungų streikai.
Apie Poznanės kultūrinę praeitį ir dabartį dalinasi „Teatr Ósmego dnia“ įkūrėjai – aktorė ir direktorė Ewa Wójciak bei aktorius Tadeuszas Janiszewskis ir „Maltos“ festivalio direktorius Michalas Merczynskis.
Spektaklis vyko ne teatro salėje: žiūrovai negalėjo sėdėti, o aktoriai neturėjo vaidinti. Publika ėjo vedama mašinos – Balso, girdimo dalyvių ausinėse. Jiems teatru tapo visas miestas.
„Gali patekti į spektaklį, kurio pjesė parašyta ir pastatyta paskubomis, o vaidina žmonės, kurie velniškai negabūs. Mane siutino, kad žiūrovai mokėjo už tai po 15 svarų ir pralaimėjo, o su jais – ir visi kiti „Fringe” dalyviai”.
