Lukos miesto merija buvo labai dosni ir atvėrė visus miesto sandėlius, kuriuose ieškojome parko suoliukų spektaklio scenografijai. Panaudojome tikrus pokario Lukos parkų suoliukus, stulpus ir žibintus.
Režisieriaus Rimo Tumino 2010 metais sukurtas spektaklis sužavėjo tarptautinio festivalio publiką užburiančiu vaizdu ir tiršta teatrine atmosfera.
„Aš vaidinsiu, kad nematau, – tokia Vivianne Izabelės frazė nuskambėjo kaip sąmokslo dalis. Ir spektaklis nuo pat aktorių įėjimo į sceną tapo nesuvaidintu sąmokslu su žiūrovais.
„Panašių pojūčių sukelia didžiųjų pasaulio režisierių Jerzy Grotowskio, Eugenio Barbos, Peterio Brooko darbai. Tačiau Lietuvoje tai yra norma!“
Nors tai pirmasis festivalis, tačiau jis jau dabar laikomas svarbiausiu San Paulo teatriniu įvykiu. Festivalio programoje stengiamasi pristatyti eksperimentuojančius teatro menininkus.
Lenkų teatrologo Łukaszo Drewniako, 2005 m. pabaigoje prognozavusio, kad lietuvių teatrui gresia „septyneri liesi metai“, įžvalgos buvo netgi labai optimistinės.
44 dienas visuomenę labiausiai kankino klausimas: ką iš tikrųjų rengiasi daryti teatras „NO99“? Artėjant suvažiavimui, klausimas, ar bus įkurta nauja politinė partija, labiausiai kaitino atmosferą.
Teatro vadovybė taip pat paragino Latvijos kultūros darbuotojus pareikšti savo požiūrį į įvykius Ukrainoje ne tik žodžiais, bet ir konkrečiais veiksmais.
Psichologų manymu, laimingi žmonės kur kas mažiau bijo mirti negu tie, kurie nesimėgauja gyvenimu.8 Mirties baimė galbūt yra viena iš povandeninių srovių, skatinančių siekti laimės.
