Vis dėlto protestuojantieji lenkų katalikai ir prie jų prisijungę futbolo sirgaliai nenujautė, kad vietoje dviejų spektaklių Poznanės kultūros centre gaus atgal bent 25-30 jo teksto skaitymų visoje šalyje, akcijų, spektaklio videoperžiūrų.
Jei prieš porą metų nedaug trūko, kad Romeo Castelluccio spektaklis būtų uždraustas rodyti Vilniaus „Sirenų“ festivalyje, šią savaitę Poznanėje nebus parodytas Rodrigo Garcia spektaklis „Golgota Picnic“.
Apeidamas natūralizmo rifus, teatras kalba apie šokiruojantį bažnytinės valdžios elgesį su vaikais vadinamosiose amatų mokyklose ir kitose globos įstaigose, apie vaikų žeminimą, išnaudojimą, apie jų kančias.
Tai duoklė Wagneriui, Gesamtkunstwerk sceninis išsipildymas ar bent ženklus priartėjimas prie kompozitoriaus idealų. Ir vis dėlto nė kiek neabejoju, kad Wagneris nebūtų patenkintas.
Penkių teatro kritikų žiuri spektaklį pristatė net aštuoniems svarbiausiems Latvijos scenai „Spēlmaņu nakts“ apdovanojimams.Tarp aštuonių nominacijų ir dvi pagrindinės.
Visada jūsų kultūra užverčia naujomis idėjomis ir priverčia susimąstyti. Vilniaus mažasis vėl patvirtino, kad ne tik formaliai Lietuva yra Europoje – jūs iš tiesų esate europietiškos kultūros nešėjai, sugebate ją savotiškai interpretuoti.
Įdomu matyti, kaip mūsų „Menų spaustuvės“ salės atitikmuo sėkmingai glaudžiasi Nacionaliniame operos teatre, o mūsų publikai ne tokia jau nepatirta opera (NOA pavyzdžiai) atsiduria jo scenoje.
„To Kalkuta dar nebuvo mačiusi, tai sensacija,“ – sakė vakar po spektaklio gausiai prie rengėjų plūdę žiūrovai, norėję pasidalinti savo įspūdžiais.
Sėkmę tarp savųjų lemia daug veiksnių, tarp jų – ilgesys, atitrūkimas nuo tėvynės. Tačiau artistams svarbus ir amerikiečių teatro profesionalų, amerikiečių publikos įvertinimas. O jų per tas dienas apsilankė nemažai.
