Aktorių asmeninė patirtis, drąsi pozicija bei individuali pasaulėžiūra kartu su Shakespeare´o pjesės personažais sukuria paradoksalią, juokingai graudžią jaunų žmonių istoriją.
Daiktų – maisto produktų, augalų, pagaliau teksto, muzikos, atakuojančių vaizdų apstas scenoje kuria efektingą perviršį, – tai savotiškas naujasis barokas, kai visko yra daug, einama už estetinių ir gero skonio ribų.
Vis dėlto protestuojantieji lenkų katalikai ir prie jų prisijungę futbolo sirgaliai nenujautė, kad vietoje dviejų spektaklių Poznanės kultūros centre gaus atgal bent 25-30 jo teksto skaitymų visoje šalyje, akcijų, spektaklio videoperžiūrų.
Jei prieš porą metų nedaug trūko, kad Romeo Castelluccio spektaklis būtų uždraustas rodyti Vilniaus „Sirenų“ festivalyje, šią savaitę Poznanėje nebus parodytas Rodrigo Garcia spektaklis „Golgota Picnic“.
Apeidamas natūralizmo rifus, teatras kalba apie šokiruojantį bažnytinės valdžios elgesį su vaikais vadinamosiose amatų mokyklose ir kitose globos įstaigose, apie vaikų žeminimą, išnaudojimą, apie jų kančias.
Tai duoklė Wagneriui, Gesamtkunstwerk sceninis išsipildymas ar bent ženklus priartėjimas prie kompozitoriaus idealų. Ir vis dėlto nė kiek neabejoju, kad Wagneris nebūtų patenkintas.
Penkių teatro kritikų žiuri spektaklį pristatė net aštuoniems svarbiausiems Latvijos scenai „Spēlmaņu nakts“ apdovanojimams.Tarp aštuonių nominacijų ir dvi pagrindinės.
Visada jūsų kultūra užverčia naujomis idėjomis ir priverčia susimąstyti. Vilniaus mažasis vėl patvirtino, kad ne tik formaliai Lietuva yra Europoje – jūs iš tiesų esate europietiškos kultūros nešėjai, sugebate ją savotiškai interpretuoti.
Įdomu matyti, kaip mūsų „Menų spaustuvės“ salės atitikmuo sėkmingai glaudžiasi Nacionaliniame operos teatre, o mūsų publikai ne tokia jau nepatirta opera (NOA pavyzdžiai) atsiduria jo scenoje.
