Nekrošiaus spektaklius vis dar žiūri ir žiūri mintyse net jiems pasibaigus, jie jaudina ir sukelia mintis dar ilgai po jų peržiūros. Net buvo rytais šmaikštaujama: „Na ką, ir vėl miegojai su Nekrošiumi?“
Kiekvienas pasakojo apie teigiamas patirtis – kaip jie nustebę, kad SCOT aktoriai dirba visur, ne tik scenoje, kiek daug teatro erdvių mažame kaimelyje, kaip nepasiteisino iki tol girdėti gandai, jog čia aktoriai kankinami…
Yana Ross: „Kai pernai gavau visų per festivalio gyvavimo laiką pristatytų režisierių sąrašą, buvau apstulbusi, koks jis įspūdingas. Džiugu, kad esu šių metų pagrindinės programos svečias kartu su Krzysztofu Warlikowskiu ir Luku Percevaliu.
Į kasmet Togoje rengiamą festivalį žmonės plaukia būriais. Ir visai nesvarbu, ar lauke pliaupia lietus, o spektaklis rodomas po atviru dangumi, – žmonės kantriai laukia eilėje, o gavę apsiaustus, sėdi susiglaudę ir stebi veiksmą.
Daug kam parūpo, kad toks formatas ir tokios temos gali išnykti iš vokiškojo teatro mirus Gotscheffui. Žvelgiant į dabarties teatrą, toks rūpestis nėra nepagrįstas. Nežinia, kaip kitaip šiandien padaryti epizavimą tokį įspūdingą.
Greta valstybių stendų veikė ir stendai, pristatę atskirų regionų – Kanados Kvebeko, Ispanijos Katalonijos, Jungtinės Karalystės Pietryčių – šokį. Šokyje, kaip ir visoje kultūroje, akivaizdus laisvesnis požiūris į valstybių sienas ir politines jų jungtis.
Garsiųjų Kultūros ir mokslo rūmų papėdėje iškils Modernaus meno muziejus kartu su Varšuvos teatru TR (Teatr Rozmaitości). Manoma, kad kompleksą galima bus aplankyti po penkerių metų.
„Turėjome vos septynias dienas, o pusę laiko vien analizavome pjesę. Aktoriai vienu metu buvo sunerimę, jog skaitymais viskas ir baigsis. Tačiau vos tik jiems užlipus ant scenos įvyko sprogimas“.
Atrasti primirštas miesto vietas ir privilioti menu mažiau besidominčią publiką – to siekė Estijos mieste Tartu antrąsyk vykęs festivalis UIT
