Grafas Jagužinskis rėžia: „O Rusijos nereiktų gąsdinti karu. Mes ir be priežasties kariauti pasirengę.“ Ukrainoje kaip tik vyksta karas be priežasties, ir aktorius tos frazės niekaip neištaria. Vadinasi, jau bijoma.

Tryliktą kartą teikiama „Sezono vinies“ premija vertinama dėl to, kad ją už įdomiausius praėjusio sezono spektaklius skiria kolegų profesionalų vertinimo komisija.

Bailey turėjo drąsos „Zombį“ pastatyti tame pačiame miestelyje, kur spektaklyje pasakojami įvykiai iš tikrųjų vyko, ir, negana to, jam pavyko į trupę įtraukti dalį to miestelio vietinių.

„Ekspozicija B“ – ne apie kolonizacijos siaubus. Tai tik vienas iš aspektų. Tai apie Kito reprezentaciją, iškraipymą, kurį atliko kolonizatoriai… Ideologija buvo užfiksuota marmure ir begalinio grožio muziejuose.

„Jie sugeba nenutolti nuo publikos. Ryšys tarp aktoriaus ir žiūrovo Koršunovo spektakliuose yra nuolat gyvas. Ketvirtoji siena tarsi išnyksta“.

Anželika Cholina dėkojo savo artistams, taip pat sakė, kad „teatras yra vyrų erdvė ir moterims režisierėms, norint būti pastebėtomis, dažnai reikia padaryti du, penkis, dešimt, kartais net šimtą kartų daugiau nei vyrams“.

Lenkų spauda: „Įdomu, kad geriausi spektakliai buvo iš šalių, kurias galima įvardinti kaip naujas Europos šokio žemėlapyje. Geriausias iš jų atvyko iš Lietuvos. Tai „Contemporary?“ iš Menų spaustuvės.“

Lietuvos šokio informacijos centras vakar prasidėjusioje bienalėje turi savo stendą, kuriame pristato Lietuvos šokį ir naujausius Lietuvos choreografų darbus, pasakoja apie Lietuvos šokio infrastruktūrą.

Šį kartą nebesvarbus nei praėjęs laikas, nei mus skiriantis atstumas. Spektaklis gali tapti dovana, bendrystės ir atgailos ženklu tiems, kuriuos skaudinome.