Visos teatro programos tikslas – suteikti mokslinės laboratorijos dvasią teatriniams ieškojimams. Bienalė turi tapti erdve diskusijoms ir eksperimentams, gamykla, gaminanti idėjas, plėsti teatro galimybes.

Festivalyje Trieste ACT“ savo spektaklius pristatys trupės iš Kroatijos, Italijos, Graikijos, Austrijos, Slovėnijos, Italijos, Argentinos, Lenkijos, Ispanijos bei jungtinė Italijos bei Prancūzijos režisierių grupė.

Po šiųmečio „Naujojo Baltijos šokio“ vykti į Briuselį – tarsi šaukiant „netikiu“ bandyti patikrinti, ar viskas iš tiesų taip nuostabu flamų karalystėje.

Kai aktorius gal penkiolika minučių nuodugniai dėsto apie kažkokių dviejų jūros gyvių simbiozinius santykius, natūralu, kad imi svarstyti: jis čia ką – rimtai? Ar vis dėlto mus mausto?

Burgundijoje „Théâtre en Mai“ festivalyje publika čia – be stabdžių. Grenoblyje ir germaniškos kultūros persmelktame Mece – atvirkščiai – žiūrovai gan susikaustę. O Miulūze publikos smalsumas sumišęs su atsargumu.

Belgijos scenos menų festivalis „Kunstenfestivaldesarts“ susikūrė ne vien pristatyti kitas šalis. Ar tikrai kultūra mus jungia? Festivalis pasiryžęs identifikuoti ribas tarp miestų, bendrijų.

Tarptautinė Šanchajaus vaikų kultūros vystymo kompanija gastroles įvardino kaip vieną reikšmingiausių Kinijos vaikų kultūrinio gyvenimo istorijoje, nes pirmą kartą Kinijoje buvo rodomi šokio spektakliai kūdikiams.

Pjesė pasakoja apie paskutiniuosius Levo Tolstojaus metus. Pats Tolstojus pjesėje nepasirodo, bet apie jį tai dievindami, tai nekęsdami kalbasi jo artimieji. Kaip tik šitas dvi emocijas ir sukelia didysis rašytojas.

Bydgoščiaus operos festivalio publika nekantriai laukė Eimunto Nekrošiaus pastatymo. Lenkijoje jis puikiai žinomas, juolab netoli esančioje Torunėje Nekrošiaus spektakliai būna kone kasmetiniais svečiais.