Operos teatras kas vakarą tvirtina, kad Puccini – serijinis operos personažų „žudikas“, mėtantis pėdas skirtingais nusikaltimų metodais; nuo jo rankos festivalyje krito mažiausiai septynios personos.
Skirtingų režisierių, skirtingų šalių ir tradicijų teatruose „Toska“ tapo tam tikru operinių nusivylimų matu, o vėliau atmintyje išlieka tik grandioziniai „efektai“ arba kurioziškos detalės.
Visos teatro programos tikslas – suteikti mokslinės laboratorijos dvasią teatriniams ieškojimams. Bienalė turi tapti erdve diskusijoms ir eksperimentams, gamykla, gaminanti idėjas, plėsti teatro galimybes.
Festivalyje Trieste ACT“ savo spektaklius pristatys trupės iš Kroatijos, Italijos, Graikijos, Austrijos, Slovėnijos, Italijos, Argentinos, Lenkijos, Ispanijos bei jungtinė Italijos bei Prancūzijos režisierių grupė.
Po šiųmečio „Naujojo Baltijos šokio“ vykti į Briuselį – tarsi šaukiant „netikiu“ bandyti patikrinti, ar viskas iš tiesų taip nuostabu flamų karalystėje.
Kai aktorius gal penkiolika minučių nuodugniai dėsto apie kažkokių dviejų jūros gyvių simbiozinius santykius, natūralu, kad imi svarstyti: jis čia ką – rimtai? Ar vis dėlto mus mausto?
Burgundijoje „Théâtre en Mai“ festivalyje publika čia – be stabdžių. Grenoblyje ir germaniškos kultūros persmelktame Mece – atvirkščiai – žiūrovai gan susikaustę. O Miulūze publikos smalsumas sumišęs su atsargumu.
Belgijos scenos menų festivalis „Kunstenfestivaldesarts“ susikūrė ne vien pristatyti kitas šalis. Ar tikrai kultūra mus jungia? Festivalis pasiryžęs identifikuoti ribas tarp miestų, bendrijų.
Tarptautinė Šanchajaus vaikų kultūros vystymo kompanija gastroles įvardino kaip vieną reikšmingiausių Kinijos vaikų kultūrinio gyvenimo istorijoje, nes pirmą kartą Kinijoje buvo rodomi šokio spektakliai kūdikiams.
