Vakariečiai „Po ledu“ vertina kaip aktualų, šiuolaikišką darbą, o Lietuvoje šis spektaklis įvertintas kaip senstelėjęs – nors kapitalizmas, kurį šiame spektaklyje ir kritikuojame, mūsuose dar tik skleidžia pirmuosius daigus.

Baiminamasi, kad po masinių valymų kariuomenėje, teismuose, universitetuose bei žiniasklaidoje atėjo ir kultūros institucijų eilė.

„Pribloškiantis lietuvių pastatymas“, „pavyzdys mūsų darbuotojams, apsimetinėjantiems aktoriais“, „stulbinanti Čechovo analizė“, „aukščiausias profesionalumas“, „ko gero, geriausia ką matėme Venecijos bienalėje“

Naujojo festivalio Pekine kontekste Lietuva atrodo itin solidžiai – rodomi net trys mūsų spektakliai, festivalio rengėjai pripažįsta Lietuvą viena pagrindinių savo įkvėpėjų.

Nepaisant to, kad viskas vyksta Vroclave, tai nėra susiję tik su Vroclavu. Juk Teatr Polski yra įžymiausias Lenkijos teatras, tad tai – didelis, visą šalį apimantis, skandalas.

Dabartinės vadovo pareigos man yra pačios netikėčiausios, turbūt ir labiausiai nebūdingos man. Suprantu, kad nuėjau visai jau kažkur ne ten. Išaugau šeimoje, kur visi vadovavo ir mokėjo tai daryti, ir aš suprantu vadovavimo principus, moralę, bet pats vadovavimas man labai svetimas.

Įtakingiausio Lenkijos teatrinio žurnalo vyriausiasis redaktorius Jacekas Kopcińskis su džiaugsmu pranešė, kad lietuvių režisieriaus sukurtam spektakliui skiriamas Konrado Swinarskio apdovanojimas.

Šokti žurnalo vakarėlyje yra smagu, bet gauti visą puslapį didžiausiame Škotijos dienraštyje dar smagiau. Kone kasdien Gintarė Masteikaitė rytą pradeda peržvelgdama spaudą, ir kone kasdien ten randa Lietuvos vardą.

Škotijos sostinės scenose savo pasirodymus pradėjo jungtinė Lietuvos menininkų komanda, kuri per ateinančias kelias savaites tarptautinei publikai pristatys šiuolaikinę mūsų šalies teatro kūrybą.