Dramaturgija – ne tik kultūrinis reiškinys, bet ir vertingas socialinis įrankis, tyrinėjantis bei veikiantis tautos psichologinę būseną.
Kai įeinate į spektaklio erdvę, patenkate į vakarėlio įkarštį ir esate priversti susirasti sau vietą (nesitikėkite realios kėdės) arba prisijungti prie aplink strykčiojančių aktorių.
Jeigu spektaklio pradžioje pranešama, kad pabaigoje žiūrovai turės priimti sprendimą, jie klausosi visiškai kitaip. Jie nori pasielgti teisingai.
Dažniausiai užsienyje statoma Mariaus Ivaškevičiaus pjesė nuo kovo 4 dienos vaidinama Latvijos nacionaliniame teatre.
Manau, kad sukurti kažką gražaus apie neviltį yra pats puikiausias būdas šlovinti gyvenimą.
Galbūt premjera „Na Sretenke“ žiūrovams taps tilteliu tarp tradicinio teatro ir šiuolaikinės dramos.
Piotras Gruszczynskis: manau, kad įmanoma tik pasidalinti savo patirtimi, nes tai menininko profesija, kurioje pats turi atrasti kelią.
Mindaugo Karbauskio spektaklyje, Sergejaus Barchino scenografijoje Londonas turi lietuvišką galūnę.
