Latvių scenos meno kritikės ir literatūrologės svarsto apie meną ir menininką laikmečių peripetijose. Ar reikia sieti politiką ir meną? Ar teatro istoriją reikia redaguoti ir tirti iš naujo?

Viename svarbiausių Paryžiaus teatrų „Théâtre de la Ville“ startuoja tris savaites truksianti itin plati ir įvairi Lietuvos scenos meno kūrinių programa.

Prancūzijos Ošo mieste, spalio 18-26 dienomis vyksiančiame šiuolaikinio cirko festivalyje „Circa“ pirmąkart bus pristatyti trys spektakliai iš Lietuvos.

Prodiuserinė kompanija „Operomanija“ išvyksta į du mėnesius truksiantį gastrolių turą Europoje: penkių kūrinių tarptautinė kelionė, aštuonios turo stotelės.

Įtikimą realybę kuria ne sceninių objektų tikroviškumas, o kuo tikslesnis artistų įsikūnijimas į vaidmenis – ši siekiamybė latviškame „Meilės eliksyre“ nors netolygiai, tačiau buvo beveik įgyvendinta.

Per tris Lietuvos kultūros sezono Prancūzijoje mėnesius Lietuvos šokio lauko atstovai įvairiose šalies scenose ir susitikimuose pasirodys daugiau kaip trisdešimt kartų.

Paryžiuje pristatomi performatyvūs garso menininkės Linos Lapelytės kūriniai, kuriuose skambės šimtas gyvūnų garsus imituojančių vaikų balsų ir neintonuojančių suaugusiųjų dainos.

Choreografas Sidi Larbi Cherkaoui: „Privalome mąstyti ir suvokti savo kūrinių pasekmes, tačiau tai yra sunku, nes dažniausiai kuriame naiviai ir tik vėliau suprantame, kaip tai gali būti perskaityta“.

Diuseldorfe vykstančioje šokio mugėje „Tanzmesse NRW“ veikia jungtinis Baltijos šalių šokio stendas, o meninėje programoje bus pristatytas Luko Karvelio darbas „Kur krantas“.