Atokiau gyvenantys moksleiviai sako: „Nebesijaučiame provincija! Matome tikrą teatrą, jį aptarinėjame kaip ir didmiesčių žmonės!“
Mes visi išeisim iš šio pasaulio, neliks nieko, tiktai mergina, kuri labai labai gražiai dainuoja.
Ano amžiaus 70-80-ųjų dekonstrukcijas ir vėlesnes postdramas pakeičiantis pasakojimas neneigia pastarųjų, bet kaip tik tai įvertina ir kyla į aukštesnį meno spiralės tašką.
Viską išvysti sunkiai įveikiama, todėl renkiesi „ištraukas“, akcentus… Bet vis tiek tai prabanga, leidžianti pajusti Europos scenos tendencijas ir bendrą klimatą.
Norisi pasveikinti teatrą už drąsą kasmet pristatyti retus, mažai žinomus ir teatre dar niekuomet nestatytus kūrinius. Dažnai jie yra ir iš šiuolaikiškesnio repertuaro.
Du didelio pasisekimo sulaukę spektakliai išvyksta į svarbius turus: „Lokis“ atidarys festivalį Hanoveryje, „Tartiufas“ aplankys 5 Kinijos miestus.
Pamačius festivalio organizatorių NUKU muziejų-teatrą, milžiniškas jo patalpas, puikiai įrengtas sales – didžiulis „NuQ Treff“ festivalio mastas nebestebina.
F. Zeffirelli priklauso daugiau kaip 30 pjesių ir operų pastatymų. 2021 m. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre buvo numatyta jo režisuoto „Rigoleto“ premjera.
„Meno fortas“ Nekrošiui reiškė ne tik vietą, į kurią jis nuolat sugrįždavo, bet ir išreiškė jo kūrybinę poziciją. Teatro pavadinimu jis apibrėžė vertybines savo kūrybos nuostatas.
