Pavasaris prieš mano akis „sužaliavo“ Krokuvoje. Teko pabūti tarptautinio festivalio „Krakowskie Reminiscencje Teatralne“ žiūrovu bei jauniesiems teatro kritikams organizuotų dirbtuvių „Mobilioji teatro ir komunikacijos laboratorija” dalyviu.
Iki išvažiavimo į Sofiją Bulgarijos sostinę įsivaizdavau kaip bizantišką, otomanišką miestą, kur Kirilo ir Metodijaus cerkves keičia turkų pirčių griuvėsiai, permušami žydų kvartalų…
Patiestas raudonas kilimas, dvidešimties fotografų blykstės, nekantraujantys gauti išskirtinio aktorės Hannos Śleszyńskos interviu, minia žmonių – toks prabanga dvelkiantis buvo „Laukinės moters“ pasirodymas Lenkijoje.
Demokratinė teatrinė bendruomenė prikimšta pagyvenusių dėdžių, kurie buvo garsūs festivalių direktoriai. Tokie dėdės užmiega vos tik prasidėjus spektakliui. Todėl žiūrovų salėje išgirsti knarkimą – ne naujiena.
Big Science ar Big disappointment? Legendinė Niujorko menininkė atvyko į Rygą su naujuoju „Homeland” projektu. Įspūdžiai iš koncerto, o CD reikės palaukti iki 2008 m. pabaigos.
Smagiausia keliaujant ilga Monastiriou gatve kirsti įvairiausias kvapų zonas. Panerti ir išnerti į kavinių, barų, picerijų, konditerijų pilnomis šokoladinių zuikių ir karamelinių viščiukų vitrinomis (artėjo stačiatikių Velykos) skleidžiamus kvapus.
„.. Man „Hamletas“ – kaip įsipareigojimas. Negaliu eiti į kompromisus, kuriuos aš su malonumu dariau beveik 40 metų. Ryžtuosi akistatai su „Hamletu“ kaip su sąžinės drama. Dramoje yra daug temų, bet viena jų manęs tikrai nedomina. Tai – kerštas. …”
Žmones, kurie vaidina vokiečių grupės „Rimini Protokoll“ spektakliuose, patys režisieriai vadina ekspertais. „Mums neįdomu, kiek tiesos mūsų ekspertų pasakojimuose“, – tikina kūrėjai.
Teatras priartėjo, bet jėgų su juo susitikti nebeliko. Pusvalandis jūros pakrante iki viešbučio ir palaimingas nusileidimas į patalą. Jokių sapnų, tik miegas.
