Oskaras Koršunovas italams padovanojo tikro teatro orą

2013-05-24 Menų faktūra

aA

Gerą savaitę Italijos miestas Luka pulsavo Oskaro Koršunovo teatro ritmu. Ką tik atvykę iš sėkmingai laurais užderėjusio Tarptautinio mažosios scenos festivalio Kroatijoje, aktoriai italų publikai pristatė spektaklį „Miranda". Beje, režisierius Oskaras Koršunovas į Luką atvyko savaite anksčiau - čia jo jau laukė būrys profesionalių aktorių, kuriems jis vedė kūrybines dirbtuves.

Luka - miestas, įsikūręs Toskanos regione, netoli Ligūrijos jūros. Kaip ir dauguma Italijos miestų, Luka pasižymi įstabia ir puikiai išsilaikiusia architektūra, ypač Renesanso laikus menančiomis sienomis. „Po dienos pasivaikščiojimo pavadinau Luką architektūriniu krembriulė - yra toks mažas desertas, tirpstantis burnoje. Tai miestas, nustebinęs savo nepretenzingu grožiu. Nesijauti nepatogiai prieš didingus pastatus - jautiesi tarsi besmaguriaudamas desertą. Už kiekvieno kampo laukia siurprizas ir naujos spalvos. Tos siauros gatvelės taip vilioja, net nepajunti, kiek ratų jau apsukai. Vėl pamatai kažką detalėse ir nustembi, bet ne aikčioji, o nusišypsai", - architektūriniais Lukos įspūdžiais dalinasi spektaklyje vaidinusi aktorė Airida Gintautaitė.

Šiltas oras ir publika

Pasibaigus spektakliui, aktoriai Povilas Budrys ir Airida Gintautaitė tradiciškai daugybę kartų išėjo nusilenkti publikai. Publikai lenkėsi ir pats režisierius, tvirtai už rankų laikydamas „Mirandos" aktorius.

„Ačiū už spektaklį, kuriame, kaip ir kituose tavo darbuose - nepaisant to, kokie jie skirtingi - visada atrandamas tas skaidrus ir kartu gilus regėjimas, tie apčiuopiami įvaizdžiai ir tie neišvengiami spygliai, esantys kartu su rože", - po spektaklio kalbėjo italų aktorė Simona, dalyvavusi ir Oskaro Koršunovo kūrybinėse dirbtuvėse.

„Esu labai dėkinga kiekvienam žiūrovui, kuriančiam savą „Mirandos" interpretaciją. Ašaras gali sukelti ir atpažinimo momentas, kuomet beviltiškiausioje situacijoje ant kojų pastato tik tikėjimas. Tikrai nesvarbu, kurioje pasaulio dalyje tai įvyksta. Italijos žiūrovai priėmė labai gerai. Po spektaklio ilgai buvo kalbamasi su režisieriumi. Žiūrovai dalinosi savo įspūdžiais ir dėkojo. Gastrolės išties buvo šiltos ir dėl priėmimo, ir dėl oro temperatūros", - teigia aktorė Airida Gintautaitė.

Italų kritikų dėmesys

Nors spektaklis buvo rodytas ne festivalio metu, tai nesumažino italų teatro kritikų bei spaudos atstovų dėmesio. „Oskaro Koršunovo emocijų audra", - taip apie „Mirandą" rašė La Gazzetta di Lucca. „Jis mūsų nenuvylė, ir esame daugiau nei laimingi. Tai teatro triumfas. Nepasisekė tiems, kurių čia nebuvo - jie daug ką prarado", - pridėjo La Gazzetta di Lucca apžvalgininkas Igoris Vazzaz.

„Kiekvienas Oskaro Koršunovo žingsnis Italijoje pasirodo kiek per vėlai", - savo publikacijoje teigia Carlo Fitomanlio, apgailestaudamas, jog tik dabar pavyko pamatyti „Mirandą".

„Gilus smūgis į paširdžius netgi be didaktinių tekstų. Spektaklyje įprastas butas tampa tragiškų represijų vieta. Minties, emocijų sala. Tai didelis šviežio oro gurkšnis Lukoje", - spektaklį interpretavo Francesco Zavattari.

„Spektaklis nenugramzdina tik į sovietinę tikrovę. Jis apima labai universalias temas", - rašė Davide Raitano.

 

Kūrybinėse dirbtuvėse - penkiolika profesionalių aktorių

Oskaras Koršunovas į Luką atvyko savaite anksčiau. Čia jo laukė 15 profesionalių italų aktorių, kuriems režisierius surengė intensyvias kūrybines dirbtuves. Pastarųjų tema - Williamo Shakespeare´o pjesė „Audra", kūrinys, sudarantis ir spektaklio „Miranda" branduolį.

Kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavusi aktorė Simona neslėpė savo laiške emocijų: „Ačiū ne vien už dosnumą dirbant su aktoriais - ypatingai dėkoju už žmogiškąją šilumą, kuri pasiekia širdį. Tik gaila, kad viskas tęsėsi taip trumpai. Buvo be galo malonu stebėti tavo kaip režisieriaus darbą ir kvėpuoti tuo Tikrojo teatro oru, kurį, deja, Italijoje nėra lengva pajusti. Buvimas aktoriumi Italijoje neretai glaudžiai susijęs su buvimu marionetėmis, kurios tarnauja kažkieno kito estetikai ir poetikai, bandydamos prie jų prisitaikyti, kad išpildytų idėją, kurią ne visada pilnai supranta ar ja tiki. Tad man ypač patiko tavo atsidavimas, visiškas tavojo ir aktorių pasaulių susiliejimas, tavo vaizdinių plėtojimasis ir jų polėkis skrydžiui. Vaizdinių, gimstančių kartu su aktorių darbu, iš kurių sugebėjai paimti tai, ką kiekvienas jų galėjo geriausiai. Ir, žinoma, transformacijos magija".

Oskaro Koršunovo/Vilniaus miesto teatro inf.

Užsienyje