Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Mūsų klasė“, kurį 2013 metais režisavo Yana Ross, tik ką baigė gastroles Lenkijoje - gruodžio 8 ir 9 dienomis su dideliu pasisekimu buvo parodytas ketvirtajame Nacionalinių teatrų susitikime (Spotkanie Teatrów Narodowych) Nacionaliniame teatre Varšuvoje.
Lenkų dramaturgo Tadeuszo Słobodzianeko pjesė „Mūsų klasė“ parašyta remiantis istoriniai faktais, nors adresuota šiuolaikiniam žmogui. Dramaturgui rūpėjo atskleisti tragedijos mechanizmą, veikiantį žmones, atsidūrusius tam tikroje vietoje tam tikru metu, susiklosčius istorinėms, psichologinėms ir religinėms aplinkybėms.
Pasaulyje išgarsėjęs draminis kūrinys, susilaukęs įvairiausių sceninių interpretacijų, tarp kurių ir Oskaro Koršunovo šį rudenį režisuotas spektaklis Nacionaliniame teatre Osle, daugiausia diskusijų susilaukė savo tėvynėje.
Yanos Ross spektaklį „Mūsų klasė“ dažnai atvyksta pažiūrėti kritikai, festivalių prodiuseriai iš įvairių pasaulio šalių. Tačiau režisierei ypač svarbus buvo susitikimas su Lenkijos žiūrovais. Pirmojoje recenzijoje, pasirodžiusioje pagrindiniame Lenkijos dienraštyje „Rzeczpospolita“ (2015.12.09) iškart po pirmojo spektaklio pristatymo, teatro kritikas Jan Bończa-Szabłowskis išskyrė ne tik režisierės Yanos Ross darbą, bet ir Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorius.
Straipsnyje, pavadintame „Režisieriai, verti nacionalinės scenos“, kritikas rašo: „Verta pakovoti, kad pas mus spektaklį pastatytų Yana Ross, kuri „Susitikimuose“ parodė puikią Tadeuszo Słobodzianeko „Mūsų klasės“ inscenizaciją. Maskvoje gimusios režisierės gyvenimas ypač spalvingas. Gyveno Rygoje, išvyko į Sibirą, mokėsi Maskvos GITIS, o po to išvyko į JAV, kur baigė kino režisūros studijas. Televizijos programos ir eksperimentiniai filmai atnešė jai populiarumą, tačiau nesuteikė pakankamai pasitenkinimo, kokio kažkada suteikdavo teatras. Į Lietuvą ją pakvietė Oskaras Koršunovas. „Mūsų klasėje“ iš Vilniaus nustebino ypač preciziškas darbas su aktoriais. Puikiai suvaldytos grupinės scenos. Słobodzianeko drama pastatyta su užmoju kaip universali alegorija apie žmoguje tūnantį blogį, jo pasirodymą ekstremaliose situacijose, o taip pat istorijos dviveidiškumą. Sukurtas įtemptas, jaudinantis spektaklis.“
LNDT inf.
