Eidamas 98-uosius metus, liepos 2-ąją Paryžiuje mirė teatro vizionierius, teatro ir kino režisierius, knygų autorius Peteris Brookas.
-----
Su Peteriu Brooku susitikti teko anksčiau nei su jo teatru - skaitant jo knygą „Tuščia erdvė“. Galbūt režisierė Aurelija Ragauskaitė buvo teisi, man interviu sakiusi, kad ši knyga įkvepia, bet praktinės naudos režisieriams iš jos nėra. Gal čia ir yra geroji pusė - kad Brookas nenurodinėjo knygomis, kaip reikia statyti? Tačiau įkvėpimo, burtažodžių ir magijos apie gyvąjį teatrą - sočiai.
Brookas buvo tas režisierius, kurio spektaklius pirmiausia galėjai paminėti kaip trokštamus išvysti, tai neabejotinai buvo Nr.1 pasaulyje, - ir koks buvo nusivylimas pamatyti 1997 m. į LIFE atvežtas jo „Laimingas dienas“ su žmona Natasha Parry scenoje! Iš Jaunimo teatro po valandos įsidrąsinusi publika ciūgliais traukė įpusėjus spektakliui. Na, gal kažko ir neįžvelgėme, bet net pati vadovė Rūta Vanagaitė pripažino per daug pasitikėjusi vardu.
Taip su Brooku daugiau ir neteko susidurti, mūsų teatro režisieriams tikriausiai taip pat. Bet jis ilgą laiką buvo šalia. 1996 m. Atviros Lietuvos fondo rengtas forumas „Kaitos taškas“ pasiskolino pavadinimą iš kitos Brooko knygos „The Shifting Point“. Pasirodė videoįrašai su opera „Karmen“, „Hamletu“, filmu „Mahabharata“ (ar gali filmas prilygti jo legendiniam ilgai trunkančiam spektakliui Irano Širazo festivalyje?)... Nuostabus filmas „Brookas apie Brooką“ - su ištraukomis ir jo sūnaus liudijimais. Bet tegul pasakoja apie jį tie, kas matė jo vyšnių sodus apleistame Paryžiaus „Bouffes du Nord“ teatre ar kur nors karjere prie Avinjono. Lietuvoje Brookas taip ir liko nesutikta legenda, drauge būdamas greta - orientyru, horizontu, burtininku, apkerėjusiu magiškais žodžiais apie misionieriško teatro įmanomybę. Apie apsėdimo vertą malonumą ieškoti teatro, jungti įvairiausias kultūras ir būti visoms joms atviru.
Vaidas Jauniškis
-----
Anglų režisierius Peteris Brookas gimė 1925 m. kovo 21 d. Londone. Studijavo Oksfordo universitete. 1943 pastatė pirmą spektaklį (Chr. Marlowe „Daktaras Faustas“). 1947-1950 m. Londono „Covent Garden“, nuo 1962 m. - Karališkojo Shakespeare´o teatro režisierius. Nuo 1971 m. vadovavo savo įsteigtam Tarptautiniam teatro kūrybos centrui (iki 1974 - Tarptautinis teatro tyrimų centras) Paryžiuje. Garsėjo W. Shakespeare´o pjesių pastatymais („Karalius Lyras“ 1962, ekranizacija 1971; „Vasarvidžio nakties sapnas“ 1970, „Timonas Atėnietis“ 1974, „Antonijus ir Kleopatra“ 1978, „Audra“ 1987). Pastatė spektaklių pagal J. Cocteau („Pragaro mašina“ 1945), J. Anouilh´aus („Vyturys“ 1955), A. Millerio („Vaizdas nuo tilto“ 1958), F. Dürrenmatto („Senos damos vizitas“ 1958), P. Weisso („Maratas / Sade´as“ 1964, ekranizacija 1967), Senekos („Edipas“ 1968), S. Becketto („Laimingos dienos“ 1995, 1997 metais rodytas Vilniuje per teatro festivalį LIFE) pjeses, „Mahabharatą“ (1985, pagal indų epą, vaidybinis filmas 1989). Kūryboje sujungė A. Artaud žiaurumo teatro, J. Becko, B. Brechto, J. Grotowskio, V. Mejerholdo teatro teorijas. Daugeliui savo spektaklių sukūrė scenovaizdžius ir muziką.
Pastatė operų (M. Musorgskio „Borisas Godunovas“ 1948, Ch. Gounod „Faustas“ 1953, W. A. Mozarto „Don Žuanas“ 1998), sukūrė vaidybinių filmų („Moderato cantabile“ 1960, pagal M. Duras, „Musių valdovas“ / Lord of the Flies 1963, pagal W. Goldingą). Parašė knygas: „Tuščia erdvė“ (The Empty Space 1968, lietuviškai 1992), „Kintantis požiūris: 40 teatro tyrinėjimo metų 1946-1987“ (The Shifting Point: 40 Years of Theatrical Exploration 1946-1987, 1988), „Atidarytos durys: Mintys apie vaidybą ir teatrą“ (The Open Door: Thoughts on Acting and Theatre 1993), „Laiko siūlai: Prisiminimai“ (Threads of Time: Recollections 1998).
Teksto autorius Gediminas Jankauskas, informacija iš Visuotinės lietuvių enciklopedijos
