Birželio 30 d. Vokietijos ligoninėje mirė legendinė vokiečių šokėja ir modernaus šokio choreografė Pina Bausch, praneša Vupertalio miesto teatras, kuriame aktorė dirbo ilgus metus nuo 1972 m. Jai buvo 68-eri.
„Ji mirė netikėtai, kai prieš penkias dienas jai buvo diagnozuotas vėžys, - pranešė Vupertalio „Pina Bausch Tanztheater". - dar užpraėjusį sekmadienį ji su savo trupe dar vaidino Vupertalio Operos teatre". Liepą Maskvoje tarptautiniame Čechovo teatrų festivalyje ji turėjo pristatyti Kurto Weillio ir Bertolto Brechto spektaklį „Septynios mirtinos nuodėmės".
Josephine Bausch gimė 1940 metais. 1955 m. Ji pradėjo mokytis šokio Folkvango akademijoje Esene, kur dėstė vienas garsiausių choreografų Kuirtas Joossas, vienas vokiečių epspresionistinio šokio kūrėjų. Pabaiogusi šią mokyklą ji laimėjo stipendiją studijuoti Džuliardo mokykloje Niujorke, o vbėliau tapo Metropoliteno operos baleto trupės nare.
1962 m. Grįžusi į Vokietiją ji prisijungė prie Kurto Joosso Folkvango baleto trupės, tapo jos soliste ir Joosso asistente. Po kurio laiko ėmėsi režisuoti pati, 1972 tapo Vupertalio operos Baleto meno vadove. Vėliau mokykla buvo pervadinta į Pinos Bausch Vupertalio šokio teatrą" (Tanztheater Wuppertal Pina Bausch).
Ji išsiskyrė savo labai asmenišku šokio stiliumi, ryškia ekspresija ir dekoracijomis. Šokėjų išraiška dažnai pabrėžtinai skyrėsi nuo jų judesių. Jos mėgstamos temos buvo lyčių santykiai, humoras ir liūdesys. Garsiausi spektakliai „Septynios mirtinos nuodėmės" (1976), „Mėlynbarzdis" (1977), „Café Müller" (1978), „Gvazdikai" (1982).
Lietuvoje 2001 m. buvo parodytas jos 1997 m. spektaklis „Langų plovėjas". Tačiau mes ją pačią dar turėjome progos matyti Federico Fellini filme „Ir laivas plaukia", kur ji suvaidino princesę Lerimiją, o Pedro Almodovaro filme „Pasikalbėk su ja" matomos ištraukos iš jos 1998 m. spektaklio „Masurca Fogo".
Pinos Bausch apdovanojimų ir įvairių prizų sąrašas perkopia 40, tarp kurių - Europos teatro premija (1999), Prancūzijos Garbės legiono riterio apdovanojimas (2003), Lawrence´o Olivier prizas už ypatingus pasiekimus šokio srityje (2006), Venecijos bienalės Aukso liūtas už gyvenimo pasiekimus (2007).
Menų faktūros inf.