Tauras Čižas
Pirmuosius šių metų spektaklius teatras „Meno fortas“ suvaidino tolimojoje Čilėje. Šešioliktąjį kartą šalies sostinėje vykstantis tarptautinis teatro festivalis „Santiago a Mil“ („Santjagas tūkstančiams“) sausio 18-19 dienomis čiliečiams parodė Eimunto Nekrošiaus „Hamletą“. Tai pirmoji Čilės pažintis su Lietuvos teatru, o lietuvių aktorių – su šia egzotiška šalimi. Spektakliai buvo vaidinami pagrindiniame miesto teatre „Teatro Municipal de Santiago“. Tai centrinė šalies teatrinė aikštelė, kurioje reziduoja Čilės Nacionalinis baletas ir opera. Abu vakarus daugiau nei tūkstantį žiūrovų sutalpinusi salė buvo pilnutėlė. Festivalio organizatoriai pagrįstai iš pradžių net planavo rodyti keturis ar penkis Eimunto Nekrošiaus spektaklius.
Festivalio iniciatorė ir ilgametė vykdančioji direktorė Carmen Romero taip pat liko patenkinta Nekrošiaus teatro debiutu Čilėje ir jai beliko pakelti taurę puikaus čilietiško vyno už lietuvių sėkmę bei pakviesti atvykti ir kitais metais.
1994 metais trys Santjago teatro trupės – „Tylos teatras“, „Atminties teatras“ ir „Kelias“ surinko žiūrovus į buvusią geležinkelio stotį Estación Mapocho ir suvaidino penkias pjeses, parduodamos bilietus po 1000 pesų (šiandien tai prilygtų maždaug keturiems litams). Taip gimė pirmasis festivalio pavadinimas – „Teatras už tūkstantį“. Tik vėliau, 2001 metais jis išaugo į tarptautinį festivalį „Santjagas tūkstančiams“, kviečiantį į šalį tik geriausius įvairiausių žanrų teatro spektaklius. „Stgo a Mil“ savo šalies gyventojus kviečia ne tik į prestižinių teatrų sales, kur vaidinami Peterio Brooko, Franco Castorfo, Pinos Bausch, Eimunto Nekrošiaus spektakliai, bet ir į miesto gatves, aikštes ir parkus, kur prisistatė katalonų grupė „Sarruga“, prancūzų „Royal de Luxe“, ispanų „Xarxa“, kuri, beje, dukart viešėjo ir „LIFE“ festivalyje Vilniuje).
Siekiant stabilaus festivalio finansavimo buvo įkurtas specialus fondas, ne pelno organizacija FITAM. Jo prezidentė, garsi Čilės aktorė Delfina Guzman, kalbėdama apie festivalio tikslus, tarp kitų, tradicinių, išskiria siekį „nepamirštamais renginiais gatvėse ir kitose miesto erdvėse praskaidrinti liūdną kasdienybę šalies, kurios didžiausia vertybė turėtų būti teikiamas džiaugsmas visiems jos gyventojams“. Kad ir kaip keistai skambėtų šie žodžiai, mąstant stereotipiškai apie visą Pietų Ameriką, lietuvių menininkams teko įsitikinti, kad juose yra daug tiesos. Gyvenimo džiaugsmo Čilėje kur kas mažiau nei Brazilijoje, Argentinoje ar Kolumbijoje. Nors ekonominė situacija ir pragyvenimo lygis čia akivaizdžiai aukštesni ir miestas savo infrastruktūra labiau primena Šiaurės Amerikos didmiesčius, tačiau žmonių veidai ir nuotaikos byloja nelengvą šalies istoriją. Iki šių dienų jaučiamas Pinocheto laikų palikimas. Pasak pačių čiliečių, visuomenė pasidalinusi į palaikančius Pinochetto diktatūrą ir jo vykdytas reformas, ir į smerkiančius jį. Teko matyti mitingą žmonių, kurie vis dar nieko nežino apie dingusius savo artimuosius.
 |
| „Hamletas“ buvo suvaidintas pagrindiniame Čilės sostinės teatre „Teatro Municipal de Santiago“. Tauro Čižo foto |
„Meno forto“ trupė turėjo retą galimybę gastrolių metu pasimėgauti laisva diena ir festivalio suteiktu autobusu nuvykti keliom valandom į Valparaiso – uostą ir kurortą, įsikūrusį prie Ramiojo vandenyno. Ši kelionė leido pajusti savotišką Čilės, nusidriekusios nuo sausiausios pasaulyje Atakamos dykumos šiaurėje iki Antarktidai artimų pietinių regionų, klimato atšiaurumą. Sausis Čilėje – pats vidurvasaris, oro temperatūra viršijo 30 laipsnių, o visiškai neramus Ramusis vandenynas buvo ne ką šiltesnis už Baltijos jūrą. Visgi drąsiausieji lietuvaičiai suspėjo ir išsimaudyti jame.
Kol „Hamleto“ dekoracijos keliauja atgal į Lietuvą, Goethe‘s Fausto“ dekoracijos ruošiamos į laivą kelionei į kitą pasaulio pakraštį – Pietų Korėją. Seule veikiantis LG Scenos menų centras jau ketvirtąjį kartą savo žiūrovams pristatys Nekrošiaus spektaklius balandžio mėnesio pimosiomis dienomis.
Tuo tarpu vėl džiugios žinios pasiekė „Meno fortą“ iš Italijos. Pernai Eimunto Nekrošiaus su italų aktoriais sukurtas spektaklis pagal Levo Tolstojaus romaną „Ana Karenina“ apdovanotas reikšmingiausia Italijos UBU premija net trijose kategorijose. Geriausia sezono aktore tapo Mascia Mussi, sukūrusi Anos vaidmenį; geriausias antrojo plano vaidmuo teko Paolo Pierobonui, vaidinusiam Leviną, o už geriausią spektaklio scenografiją apdovanotas Marius Nekrošius.
Iškilmingas premijų įteikimas įvyks sausio 26 dieną Piccolo teatre Milane. Pernai šia premija, kaip geriausias užsienietiškas spektaklis rodytas Italijoje, buvo apdovanotas Eimunto Nekrošiaus „Faustas“.
