Tauras Čižas
Šie metai režisieriui Eimuntui Nekrošiui ir jo teatrui neeiliniai - dar birželio mėnesį Eimunto Nekrošiaus „Hamletas" buvo vaidinamas legendiniame Londono teatre „The Globe", kuriame XVII a. pradžioje dirbo kūrė Williamas Shakespeare´as. O rugsėjį „Meno forto" trupė po mėnesio intensyvių repeticijų seniausiame pasaulyje „Olimpico" teatre Vičencos mieste Italijoje žiūrovams pristatė Dantės „Dieviškosios komedijos" trečiosios dalies - „Rojaus" -sceninę Nekrošiaus interpretaciją.
Spalį Lietuvos žiūrovų jau matytas spektaklis „Dieviškoji komedija", sukurtas pagal dvi pirmąsias poemos dalis, viešėjo Rusijoje. Maskvoje, festivalyje „Stanislavskio sezonas" spektaklis triskart buvo suvaidintas istorinėje Mažojo teatro scenoje, kurioje daugiau nei prieš 100 metų dirbo rusų teatro režisierius ir pedagogas Konstantinas Stanislavskis ir kur dienos šviesą išvydo Antono Čechovo pjesės. Spektakliai Rusijos sostinėje sukėlė didžiulį ažiotažą ir bilietai į visus tris spektaklius buvo išpirkti dar vasarą. Todėl festivalio organizatoriai turėjo nemažai vargo siekdami patenkinti visus Maskvos teatralus, kaip paprastai, paskutinėmis dienomis pareiškusius norą pamatyti spektaklį. Taip pat ir nemažą „lietuviškąjį desantą", šiuo metu besidarbuojantį Rusijoje. Visus vakarus teatrą šturmuodavo minios teatro mokyklų studentų. Mažojo teatro direktorė net buvo gerokai sunerimus, kai antrojo spektaklio metu į 900 vietų salę sugūžėjo 1600 žiūrovų. Tačiau nors teatre tikrai nebuvo atsitiktinių žiūrovų, o dauguma teatro profesionalų dažnai būna iš anksto nusiteikę kritiškai vertinti kolegų darbą, tiek per spektaklį, tiek po jo lietuvių aktoriai ir režisierius sulaukė pačių geriausių vertinimų. Rusų kritikai, aktoriai, režisieriai buvo sužavėti energinga ir emocionalia jaunos „Meno forto" trupės vaidyba, negailėjo komplimentų režisūriniams sprendimams, leidusiems pažvelgti į Dantės ir Beatričės istoriją netikėtu rakursu, kaip į jaudinančią žmogišką, kiekvienam artimą išgyvenimų, kūrybos ir meilės istoriją.
Po Maskvos „Dieviškoji komedija" tęsė gastroles Sankt Peterburge, kur tradiciškai pradėjo festivalį „Baltijskij Dom". Festivalio šeimininkai beveik rimtai teigė, kad jeigu programoje nėra Nekrošiaus spektaklio, tai ir žiūrovai, ir jie patys sakys, kad festivalis neįvyko. 2008 m. visa festivalio programa buvo sudaryta vien iš Nekrošiaus sukurtų spektaklių, ji taip ir vadinosi - „Visas Nekrošius". Turbūt todėl pagrindiniam festivalio plakatui buvo pasirinkta nuotrauka iš „Dieviškosios komedijos". Vėlgi tradiciškai Sankt Peterburge spektaklis buvo vaidintas tik kartą, todėl niekas net nebandė skaičiuoti, kiek tą vakarą salėje buvo žiūrovų. Jie sėdėjo ir stovėjo visur, kur tik buvo įmanoma.
Iš Rusijos „Meno forto" aktoriai trumpam buvo grįžę į Vilnių, bet po kelių dienų išvyko į Italiją, kur po ilgesnės pertraukos, Milano ir Brešos miestuose vaidino „Hamletą", Italijoje tapusį legenda ir žavintį jau kelias teatralų kartas.
O Eimuntas Nekrošius tiesiai iš Peterburgo, lydimas asistento Tauro Čižo, grįžo į Vičencą, kur tęsė darbą „Olimpico" teatre kaip Klasikinių spektaklių ciklo meno vadovas. Per nepilnas tris savaites žiūrovams buvo parodyti dar trys vaidinimai. „Fedra. Impresija" pagal Jeano Racine´o tekstą programoje buvo numatyta kaip pjesės skaitymas, tačiau režisieriaus ir keturių italų aktorių neįtikėtinų pastangų ir momentinio kūrybingumo dėka per 25 repeticijų valandas buvo sukurtas pilnavertis ir emocionalus spektaklis. Vėliau sekė kūrybinė laboratorija su grupe Italijos aktorių, kurios metu per penkias dienas buvo sukurtas ir parodytas žiūrovams intelektualiai šmaikštus spektaklis pagal Antikos filosofo Senekos „Laiškus Liucilijui". Nekrošius nustebino ne tik žiūrovus, bet ir ne vieną aktorių perteikdamas aukštas Antikos moralisto mintis ir pamokymus smagiomis, žmogiškomis ir kiekvieną jaudinančiomis sceninėmis istorijomis.
Visą Nekrošiaus vadovaujamo spektaklių ciklo programą vainikavo iš Maskvos atvykęs režisieriaus ten prieš porą metų sukurtas spektaklis pagal Albert´o Camus „Kaligulą". „Meno forto" kūrybinė grupė turėjo porą dienų spektakliui pritaikyti „Olimpico" scenai. Be originalios scenografijos, o istorinių XVI a. dekoracijų fone rusų aktorių vaidinamas spektaklis įgavo naujų prasmių. 65-asis Klasikinių spektaklių ciklas „Olimpico" teatre baigėsi šį savaitgalį. Sezono organizatoriai ir miesto „Teatro Comunale" fondo prezidentas Flavio Albanese neslėpė savo pasitenkinimo lietuvių režisieriaus parengta programa ir jau dabar pakvietė Eimuntą Nekrošių tapti teatro sezono meno vadovu ir kitais metais.
O po savaitės „Meno fortas" išvyksta į Romą, kur vienoje seniausių ir gražiausių Italijos sostinės scenų - „Teatro Argentina" supažindins romiečius su „Dieviškąja komedija".
