Įprasta, kad režisieriaus Mindaugo Karbauskio premjeros Maskvos teatruose sukelia nemažai susidomėjimo. Neseniai M.Karbauskio pastatytas spektaklis pagal Icchoko Mero romaną „Lygiosios trunka akimirką" - ne išimtis. Iš Lietuvos kilęs kūrėjas Rusijos sostinėje vadinamas „viena didžiausių vilčių, kad Maskvos teatrinis gyvenimas bus laimingas". Jam sausio pabaigoje sukako 38 metai.
Spauda pabrėžia, kad M.Karbauskis ilgai renkasi būsimo spektaklio medžiagą, stato ne pjeses, o tik prozą ir nepripažįsta kompromisų. „Naujoji premjera parodė, kad M.Karbauskis - vienos temos režisierius. Jis tyrinėja gyvenimą kaip mirties prieangį, kitaip tariant, gyvenimą tikrina mirtimi", - rašė „Izvestija".
„Lygiosios trunka akimirką" pasirodė po dvejų metų pertraukos. Premjera įvyko Maskvos akademiniame jaunimo teatre. Šį Maskvos teatrą lietuvis režisierius pasirinko dėl artistų ansamblio, kurį būtina matyti, pajusti, kaip jie drauge kvėpuoja.
M.Karbauskis šįkart repetavo su Ilja Isajevu, Neli Uvarova, Darja Semionova, Aleksandru Doroninu, Dmitrijumi Krivoščiapovu. Maskviečių kritikų nuomone, retas režisierius taip jautriai dirba su aktoriais ir taip subtiliai literatūros kūrinį paverčia teatru.
Romano ir spektaklio veiksmas vyksta gete, o pasakojimo centre - gausi siuvėjo Abraomo Lipmano šeima. Komendantas pasiūlo Lipmanui sandėrį: sulošti šachmatų partiją su jo septyniolikmečiu sūnumi Isaku. Pats komendantas lošia prastai.
Jeigu išloš Isakas, visi geto vaikai bus išgelbėti, o jis pats nužudytas. Jeigu Isakas praloš, viskas bus atvirkščiai. Tik jei lošimas baigsis lygiosiomis, visi liks gyvi. „Ši istorija - ne tik apie getą. Pirmiausia tai pasakojimas apie pasirinkimą, apie poelgį, kuris yra to pasirinkimo rezultatas", - sakė režisierius.
„Komersant" teatro apžvalgininkas Romanas Dolžanskis svarstė: „Kad mes iš tiesų pajustume Isako pergalės prasmę, tarp budelio ir aukos turi būti sukurta beprotiška įtampa. O tarp jų nesukurta nieko.
Svarbi tema be jokio naujo turinio - argi tai ne konjunktūros formulė? Pati situacija scenoje niekuo nepaįvairina lošimo ir sukuria lygiąsias, kurios trunka ne akimirką, o dvi nuobodžias valandas".
„Nemanykite, kad naujasis spektaklis - sunkus ir beviltiškas reginys. Jis sunkus, bet vilties neatima", - paprieštaravo teatro kritikė Ala Šenderova.
