Lietuvos šokio menininkės dalyvaus Baltijos šalių menų festivalyje Suomijoje

2025-04-08 menufaktura.lt
Akimirka iš šokio vyksmo „Hands up“, autorė Agnietė Lisičkinaitė. Marco Pavone'ės nuotrauka
Akimirka iš šokio vyksmo „Hands up“, autorė Agnietė Lisičkinaitė. Marco Pavone'ės nuotrauka

aA

Balandžio 10–12 dienomis, Suomijos Turku mieste antrą kartą vyks scenos menų festivalis „Baltic Take Over“ (BTO), kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas Baltijos šalių šiuolaikinio šokio kūrėjams. Šiemet savo darbus Suomijoje pristatys dvi Lietuvos menininkės – choreografės ir šokėjos: Greta Grinevičiūtė ir Agnietė Lisičkinaitė. Likus kelioms dienoms iki renginio pradžios, choreografės dalijasi prisiminimais iš pirmojo renginio, vykusio prieš dvejus metus, bei lūkesčiais šių metų pasirodymams.

2023 m. choreografės BTO festivalyje dalyvavo kaip kūrybinis duetas ir pristatė spektaklį „I SLAVE: šiuolaikinė meilės istorija“. Anot A. Lisičkinaitės, pirmoji patirtis dalyvaujant renginyje buvo puiki proga pažinti kolegas iš Latvijos ir Estijos, kurios nors geografiškai yra arti, tačiau emociškai neretai atrodo esančios toli: „Prieš dvejus metus Suomijoje vykęs darbų pristatymas buvo tik finalinė projekto dalis – prieš tai vyko susitikimai, kuriuose dalijomės patirtimis ir geriau pažinome vieni kitus. Po šio projekto pradėjau kur kas stipriau vadinti save Baltijos regiono menininke“, – sako ji.

G. Grinevičiūtė sako, kad pirmasis festivalis buvo sėkmingas – kai kurie užmegzti ryšiai išliko iki šiol, o kai kurie net virto bendrais darbais. „Taip nutinka ne taip jau dažnai“, – pripažįsta ji.

Šiais metais kūrėjos festivalyje dalyvauja kaip individualios menininkės. „Meno ir mokslo laboratorija“ kartu su G. Grinevičiūte pristatys asmenišką kūrinį „Šokis skalbimo mašinai ir mamai“, o A. Lisičkinaitė – protesto spektaklį „Hands Up“. Abi kūrėjos neslepia – didelių lūkesčių Suomijos publikai nekelia, nes kiekvienas pasirodymas gali būti sutiktas vis kitaip.

Akimirka iš spektaklio „Šokis skalbimo mašinai ir mamai“, kūrėja ir atlikėja – Greta Grinevičiūtė. Marios Belovos nuotrauka

Choreografė A. Lisičkinaitė savo spektaklį, kuriame judėdama po miestą kviečia publiką dalyvauti ir pažvelgti į šokį kaip į socialinio aktyvizmo įrankį, jau pristatė ne vienoje Europos šalyje. Kūrėja sako, kad kiekvieną kartą sunku nuspėti, kaip kūrinys bus priimtas ir suprastas: „Suomija iš pirmo žvilgsnio atrodo tolerantiška ir atvira šalis, tačiau kartu žmonės yra gana atsargūs. Todėl nesu tikra, ar jiems bus artima idėja įsitraukti ir kartu su manimi kurti fiktyvų protestą. Vis dėlto labai tikiuosi, kad visi drauge žygiuosime Turku gatvėmis apmąstydami laisvos visuomenės koncepciją“, – tikisi kūrėja, – „Žinutė, kurią noriu skleisti – visada, o ypač šiuo politiškai įtemptu laiku, – yra priminimas, kad Rytų Europoje gyvuoja daugybė demokratinių vertybių, kuriomis mes gyvename. Tačiau kartu – ir daugybė nerimo, kurį nesinorėtų spręsti tik vieniems. Norisi tikėti, kad karas Ukrainoje – tai visos Europos atsakomybė“.

G. Grinevičiūtė Suomijoje pristatys spektaklį, kuriame užduoda iš pirmo žvilgsnio paprastą klausimą: „Koks yra pirmasis prisiminimas apie mamą?“ Anot jos, kai kuriems šis klausimas gali būti visiškai svetimas. Pasaulyje, kuriame motinos yra arba deivės, arba pragaro pabaisos, sunku įsivaizduoti, kad gali visai neturėti jokio mamos portreto. Kaip gyventi be jo?

„Labai apsidžiaugčiau, jei bent vienas ar keli žmonės, pamatę spektaklį, paskambintų mamai, tėčiui ar tiesiog mintyse padėkotų už tai, ką turi. Kaip jį priims žiūrovai – nežinau. Tam ir keliauju, kad susitikčiau su jais. Viskas, ką siūlau – tai pabūti kartu“, – sako choreografė.

2023 m. Helsinkyje surengtas pirmasis scenos menų festivalis „Baltic Take Over“ sukvietė kūrėjus iš Baltijos šalių, o pasirodymus stebėjo ir vietiniai Suomijos menininkai. Pirmojo renginio sėkmė paskatino festivalį pakartoti.

„Šiuo projektu siekiame stiprinti Baltijos šalių kultūrinius ryšius su Suomija bei skatinti šiuolaikinio šokio sklaidą Šiaurės Europoje. Matome, kad tokie renginiai yra puiki platforma kūrėjams susipažinti su kitais regiono menininkais, o žiūrovams – atrasti artimų šalių menininkų kūrybą. Tai yra ypač svarbu kuriant gilesnį tarpkultūrinį dialogą. Be to, festivalyje susitinkantys menininkai nuolat diskutuoja apie Baltijos šalių meno identitetą, o tai, manau, prisideda prie regiono stiprinimo“, – sako Ieva Pranckūnaitė, Lietuvos šokio informacijos centro (LŠIC) projektų koordinatorė.

Iš viso šių metų BTO programą sudarys šeši spektakliai iš Baltijos šalių, kuriuos pratęs pokalbiai, diskusijos ir susitikimai su žiūrovais įvairiose Turku miesto erdvėse.

Festivalyje be Lietuvos kūrėjų pasirodys menininkės iš Estijos: Hanna Kritten Tangsoo ir Sigrid Savi su spektakliu COWBODY / Oh wow, it’s you!“ ir Anita Kremm su darbu Me / Her“ bei Latvijos menininkės Barbara Lehtna, Linda Krūmiņa, ir Līva Blūma su opera Monstera Deliciosa“ ir Katrīna Dūka su projektu Club Katrīna Dūka“.

Baltic Take Over“ yra scenos menų festivalis, kuruojamas Latvijos Naujojo teatro instituto, Estijos šiuolaikinio meno centro „Kanuti Gildi SAAL“ ir Lietuvos šokio informacijos centro.

LŠIC informacija

Užsienyje
  • Dramaturgės G. Labanauskaitės sėkmė Niujorke

    Pjesė „Kraujo broliai“, skaityta Niujorke vykusiame festivalyje „Rehearsal for Truth“, anot Gabrielės Labanauskaitės, auditorijai buvo aktuali savo sąsajomis su šių dienų JAV socialinėmis ir politinėmis įtampomis.

  • Apie privilegiją analizuoti, o ne keisti

    Festivalis FIND vykdo svarbią misiją – kalba apie tragedijas, kurios nebuvo pripažintos tragedijomis. Tai moko kai ko svarbaus: kad riboti refleksijų laiką ir auginti drąsą veikti yra vertingiau nei ilgai reflektuoti bei skųstis.

  • Teatras reflektuoja, K-pop kovoja

    „Keista, kad šventėme pirmąjį Korėjos teatro šimtmetį – tarsi visa, kas sukurta iki tol, nebūtų verta vadintis teatru“, – apie Vakarų teatro įtakų giliai paveiktą Korėjos teatrą sako menininkas Jaha Koo.

  • Linos Lapelytės kūrybos maršrutai: Londonas–Varšuva

    Menininkė Lina Lapelytė Londone pristatė performatyvią videoinstaliaciją „Kai tamsu – mes žaidžiam“, o Varšuvoje debiutavo kaip muzikinio spektaklio „Kosminiai namai“ režisierė.

  • Taivane bus pristatytas Baltijos šalių šiuolaikinis šokis

    Lietuvos, Latvijos ir Estijos šokio organizacijų atstovai dalyvaus diskusijose ir supažindins su „Baltijos šokio platforma“, Taipėjuje bus parodytas choreografo Luko Karvelio spektaklis.

  • Keturi teatriniai vakarai Paryžiuje

    Vis dažniau imi abejoti savo požiūriu į bendrą teatro kultūrą, bet pamatęs, kaip teatrai funkcionuoja senas teatrines tradicijas turinčioje šalyje, nusiramini: visi dirba tuo pačiu principu, tik skiriasi darbo kokybė.

  • Į Prancūzijos teatrą skverbiasi klastinga cenzūra

    Regionuose ima ryškėti nauja cenzūros forma: vengiama rodyti spektaklius, kurie galėtų įžeisti kai kuriuos vietos gyventojus. Tarsi dalį visuomenės reikėtų nuo kažko saugoti. Bet nuo ko?

  • Pojūčių galia. Kuo traukia Łukaszo Twarkowskio teatras

    Jo vaidinimais vieni nepaprastai žavėjosi, kiti juose kankinosi, o didesnė dalis ne juokais sumišdavo. Jis kūrė idealią medžiagą hipsterių kultui.