Teatras „cezario grupė" grįžo iš gastrolių Švedijoje, kurių metu trijuose miestuose buvo parodytas Cezario Graužinio spektaklis „Drąsi šalis".
„Cezario grupė" lankėsi Stokholme, Gioteborge ir mažame pietų Švedijos miestelyje Hiogane.
Švedijoje spektaklis buvo sutiktas dar šilčiau nei tėvynėje. Natūralu, kad tautinės tapatybės tema tampa daug aktualesnė, kasdien susiduriant su kita kultūra. Lietuvos ambasadorius Švedijoje Remigijus Motuzas juokavo, kad kai kurie spektaklio momentai jam labai priminė posėdžius apie Lietuvos įvaizdį, kuriuose teko dalyvauti. Spektaklio kūrėjai džiaugėsi, kad spektaklis paliko stiprų įspūdį ne tik lietuviams, bet ir švedams. Lietuvos garbės konsulė Gioteborge Birgitta Jacobsson Ekblom prisipažino, kad vos neverkė per monologą apie Lietuvos istoriją, prisiminusi visą tą 1989-1990 metų istorinį laikmetį, Lietuvos kovą dėl nepriklausomybės, kaip švedai sekė Lietuvoje vykstančius įvykius ir kiekvieną pirmadienį eidavo į mitingus palaikyti Lietuvos.
Švedų režisieriai žavėjosi tuo, „kokia jėga sklinda nuo scenos, kiek joje kraujo ir prakaito". Po spektaklio išsivystė diskusija, ar, jei pjesė būtų statoma Švedijoje, geriau būtų ją adaptuoti, įtraukiant Švedijos istorijos ir tautinio charakterio elementus, ar pjesė ideali švediškai publikai be jokios adaptacijos - kaip metafora, kai kalbant apie Lietuvą būtų kalbama apie Švediją. Švedai pastebėjo tuos pačius savo nacionalinius bruožus - tiek liūdesį, tiek požiūrį į darbą. Beje, švedų nuomone, ne Lietuva, o būtent Švedija pirmauja pasaulyje savižudybių skaičiumi.
Teatro kritikė Vibeke Carlander, rekomendavusi spektaklį rodyti kuo platesnei tarptautinei auditorijai, pastebėjo, kad spektaklio tema labai paveiki ir universali - ji „kelia mintis apie visas tautas, kurios šiuo metu kovoja dėl savo tapatybės ar jos ieško".
„Cezario grupės" gastroles Švedijoje organizavo Edita Saaf, Egidijus Meškėnas ir Austė Lycka, parėmė Švedijos lietuvių bendruomenė, viešbučių tinklas Freys (Lilla Radmanen) ir Gioteborgo miesto savivaldybė.
„cezario grupės" inf.
