2011 metai Varšuvoje prasidėjo džiugia, ypač futbolo sirgaliams, žinia: ką tik baigtas sunkiausias vienos didžiausių šalies investicijų etapas - 55 tūkstančiams sirgalių skirtą Varšuvos nacionalinį stadioną padengė plieninių lynų tinklas. Būtent čia bus sužaistos Europos futbolo čempionatą 2012 pradėsiančios rungtynės. Nors iki didžiausios Lenkijoje sporto arenos atidarymo liko dar pusantrų metų, suprantama, kad lenkai didžiuojasi ja jau šiandien. Ką ten didžiuojasi! Jau šiandien skaičiuoja naudą, kurią miesto įvaizdžiui Europoje, šalies ekonomikai, Varšuvos gyventojams atneš ne tik iškilmingas stadiono atidarymas, ne tik pats Europos čempionatas, kur šeimininko teisėmis žais nacionalinė Lenkijos futbolo rinktinė, - naudos tikimasi ir net su sportiniais įvykiais nesiejamų renginių. Kas, kad pasididžiavimas šalies rinktine atvirkščiai proporcingas pasididžiavimui net nebaigtu statyti stadionu.
Manote, patekote ne į tą tinklapį? O gal paklausite, ką gi bendro ši informacija turi su teatru? Pirma, futbolas, trumpai tariant, taip pat yra teatras. Antra, myliu futbolą tokia pat aistringa ir neblėstančia meile, kaip ir teatrą. Na ir trečia - atrodo, kad panašūs jausmai (argumentai) nesvetimi ir Varšuvos miesto valdžiai. O juk visada džiugu, kai demokratijoje tavo lūkesčiai ir valdžios pasiūlymai sutampa.
Varšuvos gyventojai jau senokai suprato, kad miesto grožiu jie negali lygintis nei su Budapeštu, nei su Praha, nei netgi, - „ach, tebūnie", atsidusdami sako varšuviečiai - su Krokuva ar Vilniumi. Todėl niekas čia rankų pernelyg ir nelaužo dėl to, kad nepritrauks turistų nei ašaromis dėl tragiškos miesto praeities, nei optimistiškai į debesis besistiebiančiais dangoraižiais, tarp kurių didžiausias ir toliau lieka vieniems susižavėjimą, kitiems neapykantą keliantis „Stalino pirštas", t.y. Kultūros ir mokslo rūmai. Varšuva pagaliau suprato, kad tiek varšuviečiui, tiek į Varšuvą (ne tik kaip į Europos kultūros sostinę, kuria siekiama tapti 2016 m.) atvykstančiajam reikia ne vien duonos, bet ir žaidimų. O žaidimo grožiu Europoje šiuo metu spinduliuoja ne Lenkijos futbolo rinktinė, o Lenkijos dailė, muzika ir teatras.
Tarp tų labiausiai spinduliuojančių yra vienas žinomiausių šiuo metu lenkų režisierių Krzysztofas Warlikowskis. Įvairiuose Europos miestuose jo rodomų, svetur ir namuose pastatytų spektaklių lankomumas vidutiniškai sudaro 90 procentų. Užsieniečiai, netikėdami, kad tokia sėkmė įmanoma, kartais sau leidžia pajuokauti, kad didžiąją publikos dalį sudaro patys lenkai, priversti važiuoti į užsienį pamatyti Warlikowskio kūrinių. Kad Varšuvoje tokia galimybė itin reta, netruko pastebėti ir Varšuvos miesto valdžia, galiausiai tarusi: kodėl žiūrėti savo režisieriaus spektaklių turime važinėti mes? Norite pamatyti Warlikowskį - važiuokite į Varšuvą.
2007 m. Krzysztofui Warlikowskiui, kuris tuo metu drauge su Grzegorzu Jarzyna dirbo garsiajame Rozmaitości teatre (teatras mažas, todėl nenuostabu, kad tokiom dviem asmenybėms jame tapo per ankšta), miesto valdžia pasiūlė kurti savo sceną. Varšuvos komunikatas visuomenei buvo aiškus: jei režisierius neturės kur rodyti savo spektaklių, tie užsieniečių atsiprašant juokeliai gali ir išsipildyti. Taigi miestas tarė režisieriui: pirmyn, ieškok, statyk, kurk viską iš nieko! Kol kas kaip miesto palikimą duodame tau komunistinės Lenkijos laikais žinomo Varšuvos teatro Nowy pavadinimą, o vietą susirask pats (nes teatro Nowy pastatą atgavę prieškarinių savininkų palikuonys jo patalpose atidarė maisto parduotuvę). Warlikowskis surado - Miesto valymo įmonės bazę ir angarus Mokotove, viename seniausių Varšuvos rajonų, nuo prieškario garsėjusiame puikia architektūra. Kokia erdvė, kokios galimybės! - kalbėjo teatro vizionierius, paskutinius savo spektaklius beveik visą laiką rodęs netradicinėse postindustrinėse erdvėse.
Kol teatras kėlėsi pirmiausia į virtualias erdves, kol skelbė naujo teatro pastato architektūros konkursą (jį finansavo miesto valdžia), kol žiuri iš 115 darbų į antrąjį konkurso etapą atrinko 10 projektų ir galiausiai 2009 m. išrinko konkurso nugalėtoją, režisierius ir teatro vadovas kartu su bendraminčiais kūrė savojo teatro veiklos planą. Jau 2009 m. tapo aišku, kad teatras - taip! Bet vien teatro šiandien per maža: „Reikia trauktis nuo tų įprastinių formų: trys skambučiai, gęsta šviesa, spektaklis, įsižiebia šviesa, spektaklis baigėsi. Nusibodusi teatrinė rutina - pirmas veiksmas, antras veiksmas, pertrauka, ledai, kava, trečias veiksmas. Tai miesčioniško teatro palikimas. Pamirškime tuos blogus įpročius. Teatras visada yra kitoks nei norma". Todėl, sako Warlikowskis, šiandien reikia vietos, kurioje po vienu stogu tilptų įvairios meno formos, kurioje vaizduotė susitiktų su realybe (ir tradicine prasme, ir naudojant lowtech technologijas), kur tradicinėse ir netradicinėse erdvėse būtų rodomi spektakliai, muzikinėse ir nemuzikinėse vietose vyktų koncertai, literatūrinėse ir neliteratūrinėse - paskaitos ir vakarai. Reikia vietos, kur būtų parkas, o jame būtų galima organizuoti pusryčius ant žolės ir atsipalaiduoti tarp medžių ištemptuose hamakuose. Vietos, į kurią atvyktų svečiai - įdomiausi Europos menininkai, kur tilptų ir videoteka, ir biblioteka, kino salė ir muzikos įrašų studija, leidykla ir kavinė, vietos, kurioje būtų organizuojamos parodos ir performansai, kur būtų edukuojami miesto gyventojai, vaikai, mokiniai, studentai, senjorai. Žodžiu - kad žmogus ir kultūra sutiktų vienas kitą, gyventų ir drauge kurtų gyvenimą.
Atrodo, kad tai neįmanoma. Juolab kad tokiai vizijai reikia tikrai didelės karalystės. Bet 2010 m. teatras Nowy miesto gyventojams suorganizavo pikniką - mat miestas teatrui iškilmingai įteikė 9000 kv.m sklypo su didžiuliu 2285 kv.m angaru nuomos aktą. Tai pasiekti nebuvo lengva. Nors Miesto valymo įmonė priklauso miestui, bet sklypas, sakė įmonė, priklauso mums. O nuosavybės klausimai Varšuvoje, ypač prestižiniuose rajonuose - tikras Gordijaus mazgas. Bet kokių mazgų neišnarplioja vadinamoji gera valia (o gal greičiau - politinis interesas, gal net sentimentai miestui, menui ir pan.). Šiaip ar taip, Miesto valymo įmonė gavo nemažiau patrauklų pasiūlymą, teatras - sklypą, o miestas - leiskite pacituoti Hugo von Hofmannstalį - „Ak, teatrą! Stebuklingą viziją!" Juo stebuklingesnę, nes mūsų akyse tampančią realybe.
Per keliolika gyvenimo Lenkijoje metų savo akimis mačiau, kaip neįmanoma tampa įmanomu. Varšuvoje neseniai duris atvėrė Europoje šiuo metu turbūt moderniausias mokslo muziejus - Koperniko centras. Netrukus bus baigtas statyti Žydų istorijos muziejus. Minios lankytojų driekiasi prie Varšuvos sukilimo muziejaus. Norint patekti į praėjusiais metais atidarytą Chopino muziejų reikia atstovėti eilėje vos ne kaip prie Ermitažo Peterburge. Duris ką tik atvėrė atnaujintas Varšuvos Powszechny teatras. Baigėsi dviejų projektų - Varšuvos Modernaus meno muziejaus, kuriame įsikurs ir teatras Rozmaitości, ir Varšuvos simfoninio orkestro pastato - konkursai. Taigi, netrukus prasidės statybos. Kitąmet darbai užvirs ir teatro Nowy valdose. Investicija, kuriai numatyta skirti nuo 60 iki 80 mln. zlotų, tikėkimės, baigsis pagal planą, 2014 metais. Visus šiuos projektus finansuoja miestas, remiamas Lenkijos kultūros ministerijos ir Europos Sąjungos fondų.
Varšuva iš visų Lenkijos miestų kultūrai (ne tik naujoms investicijoms) skiria daugiausia lėšų. Antrąją kadenciją miestui vadovaujanti merė aiškiai formuluoja prioritetus, tarp kurių, atrodo, yra ne vien sportas ir infrastruktūra, bet ir kultūra. Sunkmetis jaučiamas ir Varšuvoje, bet devyniolikai miestui priklausančių teatrų (Varšuvoje jų yra apie 30, beje, vos per kelerius metus susikūrė penki privatūs) vien tik šiais metais skirta daugiau nei 88 mln. zlotų, iš kurių Warlikowskio teatrui, kuriame šiandien yra 12 etatinių aktorių ir 20 administracijos darbuotojų - 4 900 000 zlotų.
Šiuo metu teatro Nowy repertuarą sudarantys spektakliai vaidinami didžiuliame, 2010 m. į Varšuvos architektūros paminklų sąrašą įtrauktame prieškariniame šiukšliavežių angare (su daugybe langų, kurie taip sužavėjo Warlikowskį), minimaliai pritaikytame teatro reikmėms. Ten vyksta ir įvairūs koncertai, filmų peržiūros, susitikimai su įdomiais žmonėmis, spektaklių aptarimai, repeticijos ir paskaitos. Didieji Warlikowskio spektakliai kol kas vaidinami nuomojamose įvairių Varšuvos gamyklų patalpose, stotyse ar panašiose erdvėse. Ir užsienyje. Taigi, jau galima stoti į eilę prie bilietų kasos ir - tenuskamba teatro Nowy šūkis: eik, žiūrėk, mąstyk.
