Garsus rusų teatro ir kino režisierius, Gogolio centro meno vadovas, būsimasis šių metų Europos teatro sąjungos prizo „Už naująją teatro realybę“ laureatas Kirilas Serebrenikovas (47 m.) pirmą kartą gyvenime naktį praleido naktį už grotų. Rugpjūčio 22-ąją jis areštuotas viename Sankt Peterburgo viešbučių (šiame mieste jis kuria filmą „Vasara“ apie muzikantą Viktorą Cojų) ir mikroautobusu nugabentas į Maskvą. Po devynias valandas trukusios kelionės režisierius apklaustas Tyrimų komitete ir uždarytas tardymo izoliatoriaus kameroje Petrovkos g. 38. Menininkui, kuris žinomas ir kaip valdančiojo režimo kritikas, pareikšti kaltinimai sukčiavimu stambiu mastu. K.Serebrenikovas šiuos kaltinimus griežtai neigia.
Kaip pranešė Rusijos tyrimų komitetas, K.Serebrenikovas buvo sulaikytas dėl įtarimų, kad iš valstybės biudžeto per trejus metus pasisavino mažiausiai 68 mln. rublių (977 tūkst. eurų), skirtų jo projektui „Platforma“ ir „Septintajai studijai“. Jei bus pripažinta kaltė, K.Serebrenikovui gresia iki 10 metų kalėjimo. Tyrėjai jau anksčiau buvo atėmę iš režisieriaus užsienio pasą, kad jis negalėtų išvykti iš šalies.
Trečiadienį Maskvos Basmano rajono teismas skyrė K.Serebrenikovui kardomąją priemonę - namų areštą iki spalio 19 dienos. K.Serebrenikovas be raštiško teisėjo leidimo galės bendrauti tik su tėvais ir advokatu, neturės teisės naudotis paštu, internetu, o telefonu skambinti tik prireikus skubios pagalbos. Režisierius galės vaikščioti į darbą teatre, bet tam taip pat reikės raštiško leidimo.
„Norėčiau, kad mane paleistų, nes kaltinimai absurdiški ir neįmanomi, - kalbėjo teisme K.Serebrenikovas. - Dabar kuriu filmą, turiu išleisti spektaklį Gogolio centre. Nuo gegužės mėnesio atsiliepdavau į kiekvieną tyrėjų skambutį. Bendradarbiavau, atsakinėjau į visus klausimus ir kalbėjau tiesą. Projektas „Platforma“ įgyvendintas, visi žmonės dirbo pasiaukojamai ir sąžiningai, aš jais didžiuojuosi. Mano, kaip meno vadovo, užduotis statyti spektaklius buvo įvykdyta. Mes išleidome pinigus, bet leidome juos spektakliams. Savo šaliai pateikėme didelį ir ryškų projektą, išgarsėjusį visame pasaulyje, tapusį starto aikštele daugeliui jaunų menininkų.“
K.Serebrenikovas taip pat patikino, kad nedavė jokių parodymų prieš kitus „Septintosios studijos“ bendradarbius, nes nieko nežino apie kokius nors jų piktnaudžiavimus.
Dėl paramos kreipėsi į prezidentą
Dabartinių įvykių ištakos - prieš šešerius metus. 2011 m. kovo 24-ąją tuometis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas Multimedia-art muziejuje Maskvoje susitiko su kultūros veikėjais. Per tą susitikimą režisierius K.Serebrenikovas papasakojo apie savo sumanytą šiuolaikinio meno populiarinimo projektą „Platforma“ menų centre „Vinzavod“. Jis turėjo sujungti teatrą, muziką, šokį ir vizualiuosius menus. Projektas numatė iki 10 eksperimentinių spektaklių per metus, kuriuos kurtų garsūs Rusijos ir užsienio dramaturgai, režisieriai, scenografai, muzikos kūrinių premjeras, koncertus, šiuolaikinio šokio teatrų gastroles, nuolatines erdves jaunųjų menininkų ieškojimams, edukacinius projektus, šiuolaikinio meno kūrybines dirbtuves. Tik iš kur gauti lėšų?
Po šio susitikimo vyriausybė nutarė paremti projektą: trejus metus kasmet skirti iš biudžeto po 70 mln. rublių (pagal dabartinį kursą - po 1 mln. eurų). Iš viso 2011-2014 m. skirta 216,5 mln. rublių (3 137 681 eurų). Potvarkį pasirašė pats tuometis premjeras Vladimiras Putinas.
Projektui įgyvendinti iš Maskvos dailės teatro mokyklos-studijos K.Serebrenikovo kurso auklėtinių suburta trupė „Septintoji studija“ (2012 metais K.Serebrenikovas tapo Gogolio centro vadovu ir „Septintoji studija“ perėjo į šį centrą). Studijai vadovavo K.Serebrenikovas, jis buvo ir projekto „Platforma“ meno vadovas.
Kad būtų galima gauti biudžeto pinigus, įregistruota autonominė nekomercinė organizacija „Septintoji studija“. Registracijos adresas - režisieriaus K.Serebrenikovo butas Prečistenkos gatvėje.
„Platformа“ dirbo išsijuosusi
„Platformoje“ buvo pastatyta dešimtys spektaklių, surengta daugybė koncertų, performansų ir kitų šiuolaikinio meno renginių.
Tarp jų - K.Serebrenikovo ir „Septintosios studijos“ spektakliai „Vasarvidžio nakties sapnas“ pagal Williamą Shakespeare´ą, „Otmorozki“ pagal Zacharo Prilepino romaną „Sankia“ (2012 m. „Auksinė kaukė“), „Snarko medžioklė“ - Jurijaus Lobikovo opera pagal Lewiso Carrollio tekstus, dvi vieno įdomiausių Rusijos jaunųjų kompozitorių Aleksandro Manockovo operos, sukurtos „Platformos“ užsakymu, prancūzų choreografo Davido Bobee ir K.Serebrenikovo „Metamorfozės“, šokio trupės iš Kostromos „Dialog Dance“ trys spektakliai (jauna trupė turi jau tris „Auksines kaukes“), „Kareivio istorija“ (dar viena „Auksinė kaukė“), surengtas festivalis „Būsimoji muzika“.
„Platforma“ buvo unikalus, pribloškiamas projektas. Pirmą kartą valstybė taip nuosekliai, taip plačiai rėmė šiuolaikinį meną. Ieškantį. Jauną. Neformatinį. Tą, kuriam nejauku tradicinėse erdvėse. Tą, kuriame sintetinasi ateitis, - ir procesas dar nesibaigęs. Tokiam paramos ir prašė K.Serebrenikovas tuomet, per 2011-ųjų susitikimą. Ir ji buvo suteikta“, - šių metų gegužės pabaigoje laikraštyje „Novaja gazeta“, straipsnyje „Proto miegas pažadina patikrinimus“, teigė teatro direktorė, 2012-2014 m. buvusi Kultūros ministerijos Valstybės paramos menui ir liaudies kūrybai departamento direktorė Sofija Apfelbaum.
O tuometis kultūros ministras Aleksandras Avdejevas dar 2011 m. pabrėžė, kad federalinė ir regioninė valdžia privalo remti tokias iniciatyvas kaip „Platforma“: „Vyriausybė turi atlikti savo pareigą jauniems profesionalams, kad jie galėtų jaustis tikri dėl ateities ir negalvoti apie tai, iš ko paimti paskutinę kapeiką savo projektams.“
Nusirito areštų banga
Projektas baigtas prieš trejus metus. O šiemet trenkė perkūnas iš giedro dangaus: gegužės 23-iąją K.Serebrenikovo bute Maskvoje ir Gogolio centre atliktos kratos. Pranešta, kad jos atliekamos „tiriant baudžiamąją bylą dėl biudžeto lėšų grobstymo“. K.Serebrenikovas byloje figūravo kaip liudytojas.
Tyrimų komitetas tada paskelbė, kad jau dvejus metus tiria daugiau kaip 200 mln. rublių, skirtų K.Serebrenikovo „Septintajai studijai“, grobstymą. Tačiau leidinio „Meduza“ duomenimis, kratos orderyje buvo nurodyta kita suma - 66,5 mln. rublių.
Kultūros ministerijos Valstybės paramos menui ir liaudies kūrybai departamento direktorius Andrejus Malyševas informavo, kad projektui „Platforma“ buvo skirta 216,5 mln. rublių. Iš jų, kaip teigė valdininkas, pagal paskirtį panaudota tik 16 mln. rublių.
Gegužės 24-ąją sulaikytas buvęs „Septintosios studijos“ generalinis direktorius Jurijus Itinas ir vyriausioji buhalterė Nina Masliajeva. Gegužės 27-ąją teismo sprendimu N.Masliajeva uždaryta į tardymo izoliatorių. Jai ir J.Itinui pateiktas kaltinimas pasisavinus 1,3 mln. rublių (kodėl ši suma skiriasi nuo ankstesnių Tyrimo komiteto pranešimų, nepaaiškinta).
Birželio 21-ąją areštuotas buvęs Gogolio centro direktorius ir „Septintosios studijos“ vyriausiasis prodiuseris Aleksejus Malobrodskis. Per teismo posėdį tyrėjas pareiškė, kad spektaklis „Vasarvidžio nakties sapnas“, kuriam valstybė skyrė pinigų, nebuvo pastatytas. Dėl to padaryta 2,3 mln. rublių žala (kartu su pirmuoju epizodu - 3,6 mln.).
Pastarasis kaltinimas visiškai absurdiškas: spektaklio pagal W.Shakespeare´o pjesę premjera įvyko 2012 metų lapkritį, jis parodytas 15 kartų, nominuotas teatro premijai „Auksinė kaukė“. A.Malobrodskio advokatė prašė pridėti prie bylos medžiagos šio spektaklio recenziją iš vieno leidinio, bet prokuratūros atstovas teisme pareiškė, kad „straipsnis neliudija, jog renginys išties įvyko, parašyti galima bet ką“.
Tyrimo metu buvo minimos įvairios neva pasisavintos sumos. „Iš pradžių - 1,2 mln. rublių; kai atsakomybėn patraukė A.Malobrodskį, - 2,3 mln. rublių už nepastatytą spektaklį; vėliau, kai iškėlė naują bylą, - 70 mln., o dabar - 68 mln. Galbūt tyrėjai atlieka kokias nors ekspertizes ir pagaliau apsispręs dėl žalos dydžio. Mes nežinome“, - sakė BBC Rusų redakcijai A.Malobrodskio advokatė Ksenija Karpinskaja.
Buhalterė neatlaikė spaudimo
Postūmį K.Serebrenikovą iš liudytojo paversti kaltinamuoju davė buvusios „Septintosios studijos“ vyriausiosios buhalterės N.Masliajevos parodymai. Po arešto gegužės 24-ąją moteris, kamuojama antrinio cukrinio diabeto, hipertonijos ir išeminės širdies ligos, atsidūrė tardymo izoliatoriaus kameroje. Birželio pabaigoje ji pripažino savo kaltę ir sutiko bendradarbiauti su teisėsaugos organais.
Rugpjūčio 9-ąją Maskvos miesto teisme perskaityti N.Masliajevos parodymai prieš K.Serebrenikovą, J.Itiną ir A.Malobrodskį.
„Itinas, Serebrenikovas, Malobrodskį sukūrė „Platformai“ skirtų lėšų grobstymo planą, - parašyta N.Masliajevos apklausos protokole. - Mano padedami jie išgrynino 68 mln. rublių, o į finansinės atskaitomybės dokumentus, suderinusi su jais, įtraukdavau iš anksto žinomus melagingus duomenis.“
Tuomet ir paaiškėjo, kad žala nuo 3,6 mln. padidėjo iki 68 mln. rublių.
Beje, N.Masliajeva iki darbo „Septintojoje studijoje“ jau buvo bausta už finansines machinacijas - 2009 metais nuteista už grobstymus Briansko dramos teatre. Tuomet jai pavyko atsipirkti palyginti lengvai - neteko teisės pusantrų metų dirbti buhaltere.
Pagrindinė problema, su kuria susidūrė K.Serebrenikovas, - įtikinti tyrėjus, kad biudžeto lėšos išleistos „Platformai“, o ne atsidūrė organizatorių kišenėse. Todėl režisierius kreipėsi į žiūrovus: paprašė prisiminti spektaklius, rodytus „Platformoje“, ir papasakoti Tyrimų komitetui savo įspūdžius.
„Mes turime įrodinėti, kad projektas „Platforma“ išties buvo įgyvendintas. Per trejus metus surengtų šimto originalių renginių afišos gali neįtikinti tų, kuriuos turime įtikinti“, - parašė K.Serebrekovas socialiniame tinke „Facebook“.
Nukentėjo baleto spektaklis
Kol vyko tyrimas dėl „Platformos“, rampos šviesų neišvydo K.Serebrenikovo režisuotas baleto spektaklis: liepos mėnesį Maskvos Didysis teatras, likus kelioms dienoms, atidėjo baleto „Nurejevas“ premjerą. Spektaklis - apie negrįžusį į Sovietų Sąjungą po gastrolių Vakaruose, ten karjerą padariusį netradicinės lytinės orientacijos baleto šokėją Rudolfą Nurejevą. Oficiali priežastis - spektaklis neparengtas iki galo.
Teatrui artimi šaltiniai tvirtino, kad baletas atšauktas asmeniniu kultūros ministro Vladimiro Medinskio paliepimu - spektaklyje jis įžvelgęs gėjų propagavimą. Vėliau Didžiojo teatro direktorius Vladimiras Urinas užtikrino, kad spektaklis apie šokėją nesugrįžėlį R.Nurejevą bus parodyta 2018 metų gegužę.
Įžvelgė susidorojimo požymių
Kratos K.Serebrenikovo namuose ir Gogolio centre gegužės pabaigoje sukėlė audringą Rusijos ir užsienio menininkų reakciją. Laiškus, remiančius režisierių, surašė Prancūzijos kultūros veikėjai, Rusijos kinematografininkų sąjunga, Teatro kritikų asociacija, aktoriai ir režisieriai. Daugelis, tarp jų - rusų kino režisierius Andrejus Zviagincevas ir prancūzų aktorė Isabelle Huppert, Tyrimų komiteto veiksmus įvertino kaip politinį spaudimą K.Serebrenikovui.
Ir nieko nuostabaus. K.Serebrenikovas garsėja ne vien inovatyviais bei provokuojančiais, nenormine leksika konservatyvius Kremliaus pakalikus erzinančiais spektakliais. Jis visuomet labai aiškiai išsako savo poziciją apie Rusijos vykdomą politiką, dažnai kritikuoja Kremlių užsienio spaudai dalijamuose interviu, dalyvauja protestuose, pasirašė net kelis paramos laiškus, kuriuose išsakė savo paramą įkalintoms feministinės roko grupės „Pussy Riot“ narėms bei kitiems politiniams kaliniams.
„Jis tapo tikra rykšte valdžiai“, - teigė Maskvos teatrinės bendruomenės iniciatyvose aktyviai dalyvaujantis amerikiečių kilmės teatro kritikas Johnas Freedmanas.
Leidinys „Meduza“ „Septintajai studijai“ iškeltą bylą siejo su prokurorų patikrinimais, kuriuos 2015 metais inicijavo fondas „Menas be sienų“, kovojantis su „necenzūrine leksika, amoralaus elgesio, pornografijos propagavimu“ teatro spektakliuose.
Verslininkas ir politikas Genadijus Gudkovas, komentuodamas padėtį, palygino K.Serebrenikovą su menininkais, kuriuos Sovietų Sąjungoje „ilgiems metams išsiųsdavo prie Baltosios jūros kanalo ir į Solovkų salas, kamavo, kankino ir netgi sušaudydavo“.
„K.Serebrenikovas šiandien atsidūrė itin garbioje didžiųjų istorinių asmenybių draugijoje. Ir jis gerokai kaltas. Dėl to, kad nelaižė valdžiai tam tikrų vietų, kartais netgi griežtai kritikavo jos darbelius. Dėl to, kad statė sąžiningus spektaklius, nešlovinančius vado ir jo valdymo būdo. Dėl to, kad gavęs pinigų IŠ BIUDŽETO, t. y. carui paliepus, netapo tokiu pat niekšu ir padlaižiu, kaip didelė dalis mūsų šlovingosios kultūros, alpstančios iš begalinės laimės, kai gauna iš valdovo rankų medaliuką arba eilinę premiją už lojalumą valdžiai (tegul net ne už lojalumą, o už gebėjimą pritapti prie niekšingų laikų)“, - pareiškė G.Gudkovas socialiniame tinkle „Facebook“.
Režisieriaus „kalte“ G.Gudkovas taip pat laiko jo politines pažiūras ir „drąsą jaustis laisvu žmogumi represyvioje policinėje valstybėje, kurios vadovai neišbrenda iš korupcijos, valstybės turto vagysčių ir paniekos įstatymui liūno“.
G.Gudkovas mano, kad K.Serebrenikovo areštas yra „parodomasis pėrimas“ ir turi parodyti kūrybinei bendruomenei, kokie padariniai laukia tų, kurie nesutiks su valdžia.
„Linkiu jam tvirtybės, kantrybės ir pergalės prieš Tamsumą, grasinančią apgaubti Rusiją ilgiems ilgiems metams“, - pasisakymą baigė politikas.
Vienas naujausių K.Serebrenikovo darbų - šiemet Latvijos nacionaliniame teatre Rygoje pagal lietuvių autoriaus Mariaus Ivaškevičiaus pjesę „Artimas miestas“ sukurtas spektaklis. Šį rudenį numatyta jį parodyti festivalyje „Sirenos“.
Parengė Milda Augulytė
