 |
| Mada, reginys, instaliacija, socialinė kritika |
Kiek laiko per dieną skiriate savo išvaizdai? Ar tinkamai prižiūrite savo odą bei plaukus? Ar sveikai maitinatės? Ar geriate pakankamai skysčių? Ar sportuojate? Šie ir panašūs klausimai mirga tiek moterims, tiek vyrams skirtuose žurnaluose, reklaminiuose lankstinukuose, laidose per radiją ir televiziją. Nori nenori žmonių sąmonę ima valdyti „pakoreguoto“ grožio etalonai, tapę šiuolaikinės popkultūros varomąja jėga. Jei šių dienų pasaulį laikysime išsigimimų epopėja, tuomet tai, kas dirbtina, atrodys kaip natūraliausias dalykas, o natūralų priimsime kaip svetimkūnį. Mielieji, ar jaučiatės svetimkūniais madų diktuojamame pasaulyje?
Šį kartą Berlyno Hebelio teatro (Hebbel Theater am Ufer) scenoje – ne draminis spektaklis ir ne šiuolaikinio šokio kūrinys, o grupės Art Point M netradicinių prancūziškų madų performansas „Beautiful World“ („Gražus pasaulis“). Mažiau nei valandą trunkantis, jungiantis videoinstaliaciją, performansą bei elektroninę muziką, teatro lankytojams pristatė grožio maniją kritikuojantį madų šou.
Grupę Art Point M 1991 metais įkūrė ir iki šiol jai vadovauja vaizduojamojo meno kūrėja Fanny Bouyagui. Padedama kitų menininkų ji išgarsėjo kaip mados renginių, multimedijos instaliacijų bei sceninių darbų autorė. Paskutinius 10 metų dirbdama su kūnais, vaizdais bei medžiagomis Bouyagui kasmet pristato aktualioms problemoms skirtą madų kolekciją. Didžiulio dėmesio trupė susilaukė 1999 metais po apsilankymo Albanijoje, kuomet per pačius karo neramumus vieni modeliai scenoje vilkėjo benamių drapanas, kiti buvo padabinti barbių kostiumais. „Viešai klonuotas“ merginas tarsi šiuolaikinės visuomenės paveikslą Fanny Bouyagui pristatė tarptautinio teatro festivalio Avinjone metu 2005-aisiais. Menininkės darbuose pagrindinis vaidmuo tenka požiūrio į moterį, moteriškumo temoms.
 |
| Sąsajos tarp politikos ir prekinių ženklų. Art Point M nuotraukos |
Madų performanse „Beautiful World“ nagrinėjamos religinės tolerancijos, spiritizmo bei rasizmo problemos. Šis renginys – tai ne tik drabužių kolekcija, bet ir savita videoinstaliacija, dalijanti pasirodymą į 5 temines dalis: passion, fault, couth down, peace, beautiful world. Tarsi reklaminį filmą didžiuliame ekrane Bouyagui sudėlioja iš įvairių kadrų, atrinktų iš televizijos, interneto, spaudos ar DVD laikmenų. Vaizdų įvairovė bei jų režisūrinė kaita kartais taip užhipnotizuoja, kad nebematai scenoje vaikštančių modelių. Kritikuodama logomaniją, menininkė rodo žymių dizainerių vardus bei garsius prekinius ženklus. Ekrane taip pat susipina ir įvairūs valstybiniai ženklai, vaizduojami vėliavose. Tačiau labiausiai sukrečia antrosios dalies fault („kaltė“) kadrai. Riebalų nusiurbimo, plastinės užpakalio ir antakių pakėlimo operacijos, kraujas, pjūvis ir riebalų skaidulos priverčia ne vieną žiūrovą kelti ranką prie burnos. Šis sukrėtimas yra tiksliai pamatuotas – tarp noro išsivemti ir smalsumo, kas bus toliau. Tokia skaitmeninio ir realaus vaizdo priešprieša aštrina moters „grožio prievartos“ problemas.
Rūbas – žmogaus veidrodis, atspindintis ne tik nuotaiką, bet ir tam tikrus fenomenus. Rūbas, kaip ir kūno kalba, turi savo ženklus ir potekstes, sugeba perduoti žinią tam, kuris moka juos skaityti. Fanny Bouyagui sukurti kolekcijos „Beautiful World“ drabužiai laviruoja tarp seksualumo ir religijos ieškojimo. Trumpas spalvotas šilko suknutes ir nėriniuotas kojines keičia balti marškinėliai su religinių veikėjų nuotraukomis, šiuos – juodai baltos suknios, primenančios vienuolės abitą. Štai toks gražus pasaulis, „tampantis“ moterį tarp sekso objekto ir šventumo statusų, priverčia moterį, kartu ir ją supančią visuomenę, išsigimti. Todėl klausiu: ar vis dar jaučiatės natūralūs?
