Menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės kūrinys „Saulė ir jūra“ tęsia kelionę po pasaulį. Apie klimato kaitą pasakojanti opera-performansas įtrauktas į „Zürcher Theatre Spektakel“ festivalio programą Ciuriche, kur rodomas 10 dienų.
Nors dėl pasaulį suparalyžiavusios koronaviruso pandemijos dalis „Saulės ir jūros“ pasaulinio turo pasirodymų buvo atšaukti arba perkelti į kitus metus, šveicariška kūrinio premjera įvyko rugpjūčio 13 dieną. Su kelių dienų pertraukomis opera po 5 valandas skambės iki rugpjūčio 24 dienos.
Prieš metus Venecijos meno bienalės publiką sužavėjęs ir „Auksiniu liūtu“ įvertintas kūrinys Šveicarijoje atliekamas iš Lietuvos ir Italijos atvykusių solistų. Jie dainuoja dirbtiniame 375 kvadratinių metrų paplūdimyje, įkurtame viename iš šalia Ciuricho ežero esančių laivų statyklos pastatų. O tam, kad 35 tonų smėlio pripildytą pliažą žiūrovai galėtų stebėti iš viršaus, šįkart teko sukonstruoti specialius erdvę juosiančius pastolius.
„Mūsų kūrinys priklausomas nuo specifinės, žiūrovo žvilgsnį iš viršaus į apačią nukreipiančios architektūros. Tokią surasti nėra paprasta, tad kartais erdvę tenka transformuoti“, - pasakoja viena iš operos autorių R. Barzdžiukaitė, kuriai sugrįžimas į Šveicariją - simbolinis. Prieš dvejus metus jos dokumentinis filmas „Rūgštus miškas“ buvo įvertintas prestižiniame šioje šalyje vykstančiame Lokarno kino festivalyje.
Šiemet „Zürcher Theatre Spektakel“ festivalis atkreipia dėmesį į aktualias rasizmo bei kolonializmo padarinių temas, fokusuoja žvilgsnį į Afrikos menininkų kūrybą. Tarp jų - žymaus Pietų Afrikos Respublikos menininko Williamo Kentridge´o pieštų judančių vaizdų instaliacija ir garsaus iš Kamerūno kilusio politologo Achille´io Mbembe paskaita. Specialius projektus festivaliui paruošė kultinė amerikiečių menininkė Laurie Anderson, Libano grupė „Mashrou´Leila“, garsus amerikiečių choreografas Williamas Forsythe´as.
Be „Saulės ir jūros“, tarptautiniame teatro ir scenos menų festivalyje pristatoma per 30 meno projektų, tarp kurių - telefoninio pokalbio performansas, grupinės fonetinių paveikslų peržiūros, koncertų transliacijos, garsiniai pasivaikščiojimai ar tarptautinis radijo baletas, kurio metu dalyviai šoka pagal per ausines girdimus trylikos choreografų nurodymus. Tokių neįprastų formų nuo 1980-ųjų organizuojamas renginys kartu su pakviestais menininkais turėjo ieškoti dėl pandemijos padiktuotų saugumo reikalavimų.
