Norvegijoje gyvenantiems lietuviams rudens pradžioje pristatytas aktorių Igorio Reklaičio ir Gintaro Čajausko spektaklis „Emigrantai" neabejotinai turėjo sukelti emocijų. Trapi ir sudėtinga tema vienus graudino, kitus - juokino. „Emocija - absoliučiai asmeninis dalykas. Mes vaidiname, o žmonės reaguoja", - po spektaklio Osle, į kurį susirinko pilna salė žiūrovų, sakė kūrinio režisierius Igoris Reklaitis.
„Lietuvos kultūros dienos". Tokiu pavadinimu pasipuošę per Norvegijos sostinę nuvilnijo tautinį identitetą nepamiršti skatinantys renginiai. Organizatoriai džiaugėsi, kad pasirinkta literatūros-teatro-kino ašis suteikė galimybių rinktis emigracijoje gyvenančiam, bet kultūrinių renginių pasiilgusiam žmogui.
Spektaklis „Emigrantai", pastatytas pagal dar 1977 m. parašytą Sławomiro Mrožeko pjesę, simboliškai įprasmino renginių maratoną. Gausiai į spektaklį susirinkę lietuviai iš karto po spektaklio klausė - „Kada atvešite kitų spektaklių?".
„Emigrantai" - tai dviejų pasaulėžiūrų, dviejų pasaulių susidūrimas svetimoje aplinkoje. Du visiškai skirtingi personažai, viena erdvė, statiškas veiksmas, emocionalūs dialogai. Publiką labai skirtingai veikė ši skausminga tema. Vieni kvatojosi, kiti krimtosi, treti verkė, ketvirti įtemptai mąstė -kiekvieną salėje sėdintį žmogų vienaip ar kitaip ji veikė.
Klaipėdos dramos teatro aktoriaus Igorio Reklaičio ir buvusio Šiaulių dramos teatro aktoriaus Gintaro Čajausko duetas ne pirmą kartą emigrantus džiugina teatrine dovana. Pernai su šiuo spektakliu apkeliauta Didžioji Britanija.
„Idėja keliauti su spektakliu reikalauja daug energijos ir kruopštaus pasiruošimo. Reikia daugybės rankų, kad tai būtų įgyvendinta. Be to, ne bet kokį kūrinį norisi vežti. Ši kelių dienų kelionė Norvegijoje buvo sunki ir gana varginanti, tačiau atgal vežamės pilnus lagaminus puikių įspūdžių. Gyvenate be galo gražioje šalyje", - sakė režisierius Reklaitis, savo kūrinį parodęs Biomlo salyne, Stavangeryje ir Osle.
„Esame be galo pavargę, tačiau laimingi. Nuovargis, miego stoka ir daugybė emocijų, rodos, turėtų aktorių išsunkti. Tačiau mano nuomone, pasirodymas Osle buvo vienas geriausių šio spektaklio istorijoje. Galbūt aktorius, kaip savo specialybės profesionalas, moka „įjungti" tą rezervinę energiją, kuri padeda geriau perteikti temą", - samprotavo Čajauskas, su kolega per keletą dienų automobiliu nukeliavę pusantro tūkstančio kilometrų.
„Apie emigraciją kalbėti būtina, nors ir nejauku. Juk emigrantas - ne tik tas, kuris gyvena užsienyje. Emigrantu gali jaustis ir gyvendamas tėvynėje - niekam nereikalingas, atstumtas, vienas su savo paties problemomis, - kalbėjo Reklaitis. - Pačiame spektaklyje nuskambantys žodžiai „Bėgame ne pas kažką, o nuo kažko" atspindi ir pačią emigracijos esmę".
Netikėtai, bet sėkmingai susibūrę draugėn, aktoriai žada ir naujų teatrinių pasirodymų. Gintaras Čajauskas užsiminė, kad atvežti lietuviško teatro į užsienio valstybę savo tautiečiams - ne tik gražus gestas, bet ir patį aktorių praturtinanti patirtis. O išeivijoje tautiečių daugėja kasdien, tad net ir mažas trupinys lietuviško meno bet kuria forma - visada labai laukiamas ir vertinamas.
