Sidnėjuje „Gay & Lesbian Mardi Gras Festival“ metu „Seymour Centre“ scenoje australų choreografas ir režisierius Shaunas Parkeris su savo trupe Shaun Parker & Company parodė pasaulinę premjerą KING („Karalius“), sukurtą drauge su bulgarų kilmės choreografu ir atlikėju Ivo Dimchevu (Lietuvos publikai Ivo Dimchevas pažįstamas iš 2018 m. „Naujojo Baltijos šokio“, kur parodė savo „Skulptūras“).
Naujasis vieno garsiausių Australijos šiuolaikinio šokio kūrėjų pastatymas, kaip ir ankstesnieji - be kompromisų atviras, apimantis vis dažniau scenoje reprezentuojamą LGBTQI aspektą. Šiuolaikinė choreografija šiame spektaklyje derinama su teatriniu išradingumu ir stulbinama muzika, o dviejų scenos garsenybių bendradarbiavimas kėlė neįtikėtiną smalsumą ir ažiotažą.
Skaitytojams siūlome interviu su Shaunu Parkeriu, parengtą pagal užsienio spaudą.
***
Ar žvelgiate į savo pastatymus kaip į „australiškus“?
Tipiškai australiškus mano darbus daro šokėjų fizinis pasirengimas, būdingas didžiajai daliai visų Australijos šokėjų. Tai susiję su tuo, kad augame atvirame ore ir praleidžiame daug laiko lauke, daug sportuojame, nuolat esame saulės apšviesti ir mus supa didžiulės erdvės. Mūsų šokių studijos didelės, tad mūsų kuriami šokiai - ekspansyvūs, erdvūs ir itin fiziški. Mūsų šaliai labai pasisekė, mūsų šokėjai iš plataus praktikos spektro įgyja geriausią pasirengimą pasaulyje. Visa šokio technika ateina per šį fiziškumą, ir tuo pasirodymai tampa išskirtinai australiški.
Mano darbuose yra ir savikritiško humoro, maža dalelė manęs ir fakto, kad esu australas. Mums patinka demaskuoti kitų teigiamą tiesą, kvailybę ir absurdiškumą - o tada iš viso to pasijuokti.
Naujausiame jūsų pastatyme scena padalinta į dvi dalis. Kaip su tuo dera pavadinimas KING?
Viena scenos dalis yra kokteilių baras, kita - džiunglės. Vyrai apsirengę smokingais, pasipuošę varlytėmis, plaukai sutepti pomada, juodi batai nušveisti. Tik kokteilių baro dainininkas apsirengęs sodriu vyno spalvos aksominiu švarku, ir tai jį išskiria iš kitų. Jis atrodo lyg turintis antgamtišką pradą, neutralios lyties esmę, o dainuodamas tampa vyrų su smokingais lėlininku. Toks vaizdas, lyg universali vyrų visuomenė atvyktų į keistą vakarėlį, kur lankosi tik tariamai galingieji ir elitas, kur šalia vienas kito egzistuoja sietynai ant lubų ir džiunglių lapija, ir kur ši neįprasta visuomenė apreiškia savo tikslą.
Muzika kurta bendradarbiaujant su Ivo Dimchevu - kokie keliai jus suvedė?
Ivo Dimchevas yra nuostabus vokalistas ir dainų autorius. Savo karjerą pradėjo kaip aktorius, šokėjas ir teatro kūrėjas, ir tik prieš penkerius metus suprato gebąs rašyti dainas! Jo balsas įstabus - jei Roy´us Orbisonas ir Freddy´s Mercury´s turėtų meilės kūdikį, tai būtų Ivo Dimchevas!
Pirmą kartą sužinojau apie Ivo maždaug prieš penkerius metus, kai jis pradėjo dainininko ir dainų autoriaus karjerą. Ivo kūrė meninius pasirodymus ir teatro pastatymus, kuriuose dainuodavo, ir kadangi turime bendrų draugų tarp šokėjų Europoje, socialiniame tinkle pamačiau jį dainuojant. Tai mane akimirksniu prikaustė ir paprasčiausiai turėjau toliau virtualiai sekti jo darbus.
Pats buvau kontratenoras, dainuodavau senąjį muzikos repertuarą, taip pat ir šiuolaikinius kūrinius, tad buvau sužavėtas plataus Ivo vokalinio diapazono, galinčio pakilti iki įspūdingų aukštumų ir nusileisti iki raminančių ir gundančių žemųjų tonų. Ir štai po penkerių metų susivokiau, kad Ivo Dimchevas tobulai tiktų sukurti muziką ir dainas mano naujausiam pastatymui.
Parašiau Ivo, o jis iš pradžių atsisakė, nes nedirba su kitomis trupėmis, tačiau paprašė, kad atsiųsčiau jam repeticijų vaizdo įrašų. Jau kitą dieną sulaukiau jo atsakymo: „Man beprotiškai patinka! Darykim! Kas toliau?“ Išties džiūgavau, kad jis sutiko su mumis bendradarbiauti!
Spektaklyje KING Ivo yra ir pasakotojas, pasakojantis kontratenoru, o šis balsas neretai siejamas su kastracija, priešinant jį visuotinai įprastam boso balso „vyriškumui“. Šiuo įvaizdžiu Jūsų pastatymas įgauna daug platesnę metaforą.
Taip. Be jokių abejonių! Ivo kontratenoras - stulbinamas, o teatrališkumas scenoje - užburiantis. Kiekviena jo kūno ląstelė įkūnija jo balsą, o kiekviena išdainuojama nata įkūnija jo fizinę esatį.
Man buvo labai svarbu šiame pastatyme turėti dvilytį pasakotoją vyrą - atrodo, jis beveik vyras ir moteris, ar kaip mes šias lytis esame įpratę suprasti. Tai išties įdomu, nes Ivo personažui kuriant priešais save savo „karalystę“, devyni vyrai scenoje tampa marionetėmis, kuriomis pasakojama ši istorija.
Kai kas šiame spektaklyje labai brutalu, kai kas - labai juokinga, atskleidžiant ir kvestionuojant toksiško vyriškumo sąvoką.
Neseniai viena kolegė pasakė: „Nuostabus Ivo balsas yra karamelė, o vyrų kūnai - druska!“ Manau, tai labai vykęs apibūdinimas!
Tikriausiai dramaturgė moteris - turtingą kūrybinę biografiją turinti Veronica Neave - taip pat papildė pastatymą, įnešdama savo įžvalgų?
Taip, išties. Su Veronica Neave bendradarbiaujame jau du dešimtmečius. Ji nuostabi aktorė, sukūrusi daug savarankiškų darbų, įvertinta apdovanojimais visame pasaulyje. Jos aistra instinktyviam, universaliam istorijų pasakojimui visuomet padeda man išgauti sultingus žmonių elgesio aspektus. Kai gali vieną akimirką kvatotis susiėmęs už pilvo, o kitą - jau susigraudinti iki ašarų? Manau, ji, kaip ir aš, nebijo išplėšti žmonijos vidurių ir pateikti juos scenoje - žavingai linksminantį, bet kartais trikdantį siuntinuką.
„KING“ juk ne vien tik spektaklis, ar ne? Su juo susijęs ir projektas, skirtas įgūdžių lavinimui LGBTQI atlikėjams.
Vadovauju mentorystės ir įgūdžių lavinimo programai dešimčiai LGBTQI menininkų, tarp kurių - šokėjai, aktoriai, burleskos atlikėjai, dainininkai ir rašytojai, pasivadinę „QUEER BITES“. Bendradarbiausime ir spektaklyje KING, ir per visus 2019 metus. Artimai dirbsime su kūrybine medžiaga, bus papildomų galimybių tęsti šią veiklą. Tai išties įkvepia, o mūsų LGBTQI menininkams labai svarbu suteikti platformą augti ir tobulėti.
Toliau - KING gastrolės. Kaip rūpinatės savimi ir savo trupe - juk jūsų pasirodymai dažniausiai reikalauja didelės fizinės ištvermės?
Taip, laukia gastrolės užsienyje. Su šokėjais daug pokštaujame, nes tai svarbu kuriant tokį fizinį ir įtraukiantį pasirodymą. Kasdien treniruojamės - darome jogą, šokame, improvizuojame, kad palaikytume formą ir nuolat išliktume pasirengę sceniniam vyksmui.
Parengė Diana Gancevskaitė
