K.Warlikowskio spektaklis sukrėtė lenkų publiką
Lenkijos elitas neseniai rinkosi į naują kultūros centrą Varšuvoje, Prahos rajone. Jis įkurtas buvusios legendinės degtinės gamyklos patalpose. Šiame centre įvyko ilgai laukta vieno ryškiausių Europos režisierių Krzysztofo Warlikowskio spektaklio „(A)pollonia" premjera. Įvykio reikšmę sustiprino tai, kad premjera tapo K.Warlikowskio įkurto Naujojo teatro atidarymu.
Teatras be odos
Spektaklis „(A)pollonia" - programinis Naujojo teatro vadovo darbas. Jame K.Warlikowskis apibendrina savo ankstesnių spektaklių temas ir žengia toliau. Šį režisierių išgarsino antikinių ir Williamo Shakespeare´o tragedijų („Bakchantės", „Hamletas"), taip pat naujosios dramaturgijos (Sarah Kane „Apvalytieji", Tony Kushnerio „Angelai Amerikoje") interpretacijos.
40-metis K.Warlikowskis - vienas nedaugelio šiuolaikinių režisierių, kuriančių teatrą tarsi be odos. Jo spektakliams būdingos tiesos paieškos ir estetinis maksimalizmas. K.Warlikowskio teatre antikinė mitologija ir šiuolaikiniai siužetai pasitelkti tam pačiam tikslui - atverti šiandienio žmogaus dvasinius prieštaravimus, kelti visuomenei nepatogius klausimus ir griauti stereotipus.
Spektaklyje „(A)pollonia", sukurtame pagal originalų scenarijų, antikinė Trojos karo mitologija gretinama su Antrojo pasaulinio karo ir holokausto dokumentine medžiaga. Jame per istorinę ir kultūrinę atmintį persišviečia šiuolaikinės visuomenės dvasinė diagnozė. K.Warlikowskis tai daro kaip niekada atvirai. Jis drastiškai kreipiasi pirmiausia į savo tautiečius.
Klausimai - kertiniai
Iš plakato žvelgia jauna moteris, panaši į islamo teroristę. Po ja užrašytas spektaklio pavadinimas „(A)pollonia" turi keletą prasmių. Pavadinime skamba Lenkijos ir jaunos lenkės, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjusios žydus ir už tai paaukojusios gyvybę, vardai. Ką reiškia aukojimasis vakar ir šiandien? Kuo skiriasi žudikas ir auka? Šie klausimai yra kertiniai K.Warlikowskio spektaklyje.
Spektaklio „(A)pollonia" audinys - kaip reta daugialypis. Jame naudojami Aischilo, Euripido tragedijų, Hanso Christiano Anderseno, garsios šiuolaikinės lenkų rašytojos Hannos Krall tekstai. Pradėjęs nuo aukojimosi ir žudymo pavyzdžių antikinėje mitologijoje, K.Warlikowskis iš karo grįžusio Agamemnono lūpomis klausia: „Ar karas išties baigtas?" Ir čia pat atsako: „Niekada nesakyk - nežudysiu. Galime tik viltis, kad neteks žudyti".
XXI amžiuje nesustojanti karų karuselė, anot režisieriaus, iš esmės tęsia tą patį Trojos karo žudymo ir aukojimo ciklą. Keičiasi tik žudikų ir jų aukų pavidalas. Bet esminis skirtumas toks, kad aukojimasis šiandien tapo utopija, ir mažai kam žinomos lenkės Apolonijos istorija atrodo kaip prarasto rojaus liudijimas.
Kaltės suvokimo jėga
K.Warlikowskio spektaklyje iš esmės nėra personažų. Scenoje - savotiški mūsų sąmonės ženklai, įgaunantys tai antikinių herojų, tai šiandienių žmonių pavidalą. Per juos apeliuojama ir į mūsų sąžinę.Anksčiau pastatęs spektaklį „Dybukas" ir jame pirmą kartą atvirai prabilęs apie dvasinę savo tautos ligą dėl neišpirktų holokausto kalčių, K.Warlikowskis šįkart eina toliau. Atskirų spektaklio personažų lūpomis jis teigia, kad kaltės suvokimas, kaip ir aukojimasis, yra individualus ir nepaaiškinamas aktas, savo apvalančia jėga prilygstantis katarsiui.
Spektaklyje vaidina šiuolaikinio lenkų teatro ir kino aktorių elitas - Andrzejus Chyra, Magdalena Cielecka, Maja Ostaszewska, Maciejus Stuhras, Jacekas Poniedzialekas ir kiti. Spektaklio puošmena - austrų aktorės Renate Jett gyvai atliekamos originalios dainos.
* * *
Režisierius įkūrė Naująjį teatrą
* K.Warlikowskio spektaklio „(A)pollonia" premjera įvyko paties režisieriaus įkurtame Naujajame teatre („Nowy Teatr"). Ilgą laiką dirbęs „Rozmaitosci" teatre kitos lenkų teatro žvaigždės G.Jarzynos šešėlyje, K.Warlikowskis pagaliau žengė pirmą žingsnį senos savo svajonės link - įkurti ne šiaip teatrą, bet modernų kultūros centrą.
* Kol kas Naujasis teatras neturi savo patalpų, bet jos jau statomos. Tam buvo skelbtas architektūrinio projekto konkursas, kuriame dalyvavo žinomi lenkų architektai. Naujojo teatro centro statybas ir veiklą daugiausia finansuoja Varšuvos miesto savivaldybė. Tai - viena didžiausių pastarojo meto investicijų į kultūros infrastruktūrą Varšuvoje.
* Naujajame teatre spektaklius statys ne vien K.Warlikowskis. Čia bus kviečiami dirbti garsūs šiuolaikiniai lenkų ir užsienio režisieriai, įgyvendinamos didelės edukacinės programos ir visuomeninės iniciatyvos.
* Tai modernaus valdžios mąstymo pavyzdys: užuot propagavę fasadinę kultūrą ir švaistę pinigus abejotinoms įvaizdžio gerinimo programoms, Varšuvos miesto politikai kartu su menininkais kuria gyvą kultūros centrą, kurio vadovu paskiria vieną labiausiai pasaulyje vertinamų šiuolaikinės lenkų kultūros atstovų. Lietuva gali tik pavydėti.
