Italija, Lenkija, Rusija, Portugalija. Šių valstybių teatro gerbėjai jau nusilenkė garsiam režisieriui Eimuntui Nekrošiui, parodžiusiam savo naujausią kūrinį „Idiotas" ir trumpam grįžusiam į Lietuvą.
E.Nekrošius tikino nesijaudinantis prieš artėjančius „Idioto" vaidinimus Lietuvoje: „Kaip bus, taip gerai". Kitose šalyse šį spektaklį publika priėmė palankiai, todėl kūrėjas mano, kad ir tėvynėje jį turėtų lydėti sėkmė. „Ar Lietuvoje kokie nors išskirtiniai žmonės gyvena?" - retoriškai klausė 57 metų režisierius.
Gruodį iškeliaus į Italiją
Lapkričio 25 ir 26 dienomis Nacionaliniame dramos teatre rodomas E.Nekrošiaus spektaklis pagal Fiodoro Dostojevskio romaną „Idiotas" - tiktai trumpas šio vaidinimo stabtelėjimas Lietuvoje. Jau gruodį šis penkias valandas trunkantis spektaklis vėl iškeliaus į Italiją.
Nuolat po užsienio šalis keliaujantis E.Nekrošiaus teatras „Meno fortas" jaučiasi skolingas Lietuvos žiūrovams. Todėl žadama, kad kitais metais mūsų šalyje bus rodoma daugiau visame pasaulyje įvertinto režisieriaus kūrinių.
Bendrauja su studentais
Po gastrolių į Vilnių sugrįžęs E.Nekrošius ne tik ilsisi, bet ir eina repetuoti į Muzikos ir teatro akademiją su antro kurso studentais, tačiau nesutinka, kad jo darbas būtų vadinamas dėstymu ar mokymu.
- Aš nedėstau, - patikslino E.Nekrošius. - Pasakiau studentams: „Norite - ateikite, nenorite - neikite. Aš juk nedirbu. Nueinu, kai turiu laiko.
- Tai darote nesavanaudiškais pagrindais, iš teatrinio patriotizmo?
- Kažkaip taip. Pradėjau pernai, nuo antrojo semestro. Su kursu dirbo Silva Krivickienė. Ji paskambino, pakvietė mane. Pamaniau, kad negaliu skirti tiek laiko, kiek būtina. O su jaunais žmonėmis reikia kiekvieną dieną dirbti, tam labai ruoštis. Čiagi rimtas reikalas. Suderinti su darbu „Meno forte" to neįmanoma. Nutariau dirbti, kiek išeis.
- Jums neatrodo, kad veltui švaistote laiką?
- To laiko tiek švaistome kasdien, kad geriau nueiti pas studentus ir dirbti. Net ir tiek, kiek aš pas juos būnu, yra prasmingai leidžiamas laikas. Kai išgirstu, kokie čia visi užsiėmę ir kad gyvenimas penkeriems metams į priekį suplanuotas, mane ima juokas. Laiko yra per akis. Baisus užimtumas! Tokie užsiėmę, kad susitikti negalime. Telefono pakelti nėra kada. Nesąmonė. Ne užsiėmę, o noro nėra.
Tolimos kelionės netraukia
- Jūs ne visada keliaujate su savo spektakliais, kai jie vaidinami gastrolėse. Kaip renkatės, kada važiuoti, kada ne?
- Net nežinau. Toli nebesinori važiuoti.
- Bet visada vykstate į Maskvą. Ar traukia ypatingas Maskvos, Sankt Peterburgo teatralų požiūris į jūsų kūrybą, į patį teatro meną?
- Jų požiūris į teatrą gražus, bet daugumoje valstybių požiūris yra toks pat. Lyg pataikaudami Rusijai mes kažkodėl labai pabrėždavome, kad Maskvoje vyrauja išskirtinis požiūris į teatrą. O prancūzų neišskirtinis? O italų, vokiečių, lenkų?
- Ir štai grįžtate į Lietuvą iš ten, kur teatras gausiai lankomas, profesionaliai vertinamas, kur jūs ant rankų nešiojami. Gal juodiname save, kai sakome, kad Lietuvoje į teatrą ir visą kultūrą žiūrima abejingiau? Kaip atrodo grįžus?
- Galbūt tai natūralus dalykas: ten - šventė, čia - kasdienybė. Kad ten neša ant rankų - sustiprintas įspūdis. Beveik niekuo nesiskiria darbas Lietuvoje ir darbas išvykus. Gal tik papasakojus susidaro iliuzija, kad viskas ten puiku, o mes čia neįvertinami. Viskas retušuojama. Galų gale tai - tikrovės neatitinkanti savireklama.
Jaunų žmonių spektaklis
- Su „Idiotu" šiemet važiavote visur - ir į Italiją, Portugaliją, Rusiją, Lenkiją. Ar repetuojate prieš kiekvieną vaidinimą?
- Nedaug jis dar vaidintas. Devyni spektakliai. Surepetuojame viską nuo A iki Ž, ką nors truputį pataisau. Čia jaunų žmonių spektaklis. Ir autoriaus kūrinio charakterius tai atitinka, ir kada gi vaidinti, jei ne jauniems.
Kažkada mumis jaunais pasitikėta, dabar turime pasitikėti - stumtelėti jaunus žmones į teatro miglą ar ką nors, ką galima pavadinti panašiai.
- Daumantas Ciunis, Elžbieta Latėnaitė ir Miglė Polikevičiūtė - iš Rimo Tumino mokinių, Diana Gancevskaitė - iš studijos, kurią prieš keletą metų buvote trumpam surinkęs, Salvijus Trepulis - jūsų mokytojos Dalios Tamulevičiūtės mokinys. Oficialios „Meno forto" trupės nėra, bet daugelį jų turbūt galima vadinti jūsų aktoriais?
- Mano aktoriai? Kokią teisę į nuosavybę turiu aš ar kiti režisieriai? Jokiu būdu negaliu sau priskirti nė vieno aktoriaus. Jeigu jis talentingas, juk nesvarbu, jis tavo ar mano.
Yra režisierių, kurie aktorių neleidžia vaidinti kitur, kad nesugadintų. Baisu. Kažkoks pavydo jausmas ar snobizmas. Man kaip tik atrodo, kad jauni žmonės turi dirbti pas įvairius režisierius ir išbandyti daug žanrų, stilių.
Nemistifikuoja darbo
- Kai jūs dirbate, ko jums labiausiai reikia? Kokios atmosferos? Gamtos? Tylos? Muzikos? Knygų?
- Nieko nepaprasta. Darbas susideda iš smulkių dalykų. Pats jis - be bruožų. Tai disciplina. Ir įtampa. Nenoriu mistifikuoti to dalyko. Jis labai paprastas. Nėra jokių puošmenų pridėta.
- Jūsų „Hamletui" jau trylikti metai. Ar jį irgi repetuojate prieš vaidinimus?
- Visada. Nuo pradžios iki galo. Ir pataisų būna, keičiasi aktoriai, kad ir kaip būtų gaila.
Mirtis - vienodai skaudi
- Vladimiras Jefremovas šįmet liepą Tel Avive iš paskutinių jėgų dar vaidino „Hamlete". Spalio pabaigoje Meksikoje „Hamletas" suvaidintas jau be jo. Rugsėjį teatro visuomenė atsisveikino su šiuo nuostabiu Rusų dramos teatro aktoriumi. Vieni kalbėjo: kaip graudu - išeina toks talentingas artistas, o mūsų jaunieji jo net nežino. Kiti ginčijosi: bet jis vaidino legendiniuose spektakliuose, jis patyrė aktorystės pilnatvę. Kurie, jūsų manymu, arčiau teisybės?
- Ne tai svarbu, ar jis patyrė, ar jis žinomas. Svarbiausia, kad žmogaus neliko. Kiekvienas išėjimas yra panašus. Nėra laimingesnės ar nelaimingesnės mirties. Nebūna lengviau dėl to, kai išeina viską pasiekęs žmogus.
O kad jauni artistai nežino seno artisto - auklėjimo spragos. Kodėl, pavyzdžiui, Muzikos akademijoje nedaroma susitikimų - studentų su vyresniais artistais, režisieriais, galbūt jau nedirbančiais.
- Kodėl tiktai akademijoje? Kūrybinių susitikimų iš esmės nebebūna, o trūksta. Ar menininkai nenori susitikti su publika, kuri gyvena jų kūriniais?
- Manau, kad ateitų faktiškai visi. Jei tik būtų kviečiami. Taip tik atrodo, kad baugu trukdyti žinomą žmogų. Ir dar vyresnį. Taip ir dvejojame. Gal jis dūsta sau vienas, užsidaręs ir neturi kur dėti savo laiko. O mes dvejojame ir dvejojame.
- Bet apie „Meno fortą" gal ir jūsų paties dėka yra susidaręs įspūdis, kad trupė nelinkusi bendrauti. Nei jūs, režisierius, nei aktoriai. Ypač su spauda. Ar tai iliuzija?
- Tokia pozicija gali būti ir sąmoninga. Apie tai, ką dirbi, nesinori kalbėti. Be to, visokio plepumo, gyrimosi ir nepamatuotos puikybės laikais norisi iš viso tylėti. Tai natūralu.
Ilgas spektaklis žiūrovams neprailgsta
* Nors naujausias E.Nekrošiaus spektaklis „Idiotas" trunka penkias valandas ir turi tris pertraukas, užsienio šalių žiūrovams ir kritikams jis neprailgsta.
* „E.Nekrošiaus spektaklyje laikas prabėga nepastebimai", - tvirtino Rusijos laikraščio „Gazeta" teatro kritikė Olga Romancova po „Idioto" vaidinimų Maskvoje lapkričio viduryje. Ji taip pat priminė, kad ir Rusijos, ir užsienio teatre yra spektaklių, trunkančių visą dieną arba kelis vakarus iš eilės.
* E.Nekrošiaus spektakliai tampa įvairių šalių sezono įvykiu, jų režisierius vadinamas demonu, magu, genijumi. Laikraštyje „Izvestija" teatro kritikė Marina Davydova rašė: „Kad ir koks didingas būtų šiuolaikinių teatro dievų panteonas, E.Nekrošius vis tiek jame yra pagrindinis demiurgas".
Teatro „Meno fortas" gastrolių žemėlapis
* Šiemet įvairių šalių teatro festivaliuose „Meno fortas" rodė tris E.Nekrošiaus spektaklius - „Hamletą", „Faustą" ir „Idiotą".
* Sausį „Hamletas" suvaidintas Čilėje, liepą - Izraelyje, spalį - Meksikoje. Balandį „Faustą" matė Seulo (Pietų Korėja) publika, gegužę ir birželį „Faustas" dešimt kartų suvaidintas Paryžiuje, rugpjūtį - Tamperėje (Suomija), spalį - Tbilisyje (Gruzija).
* Birželį „Idioto" eskizai parodyti Italijoje - Romoje ir Mantujoje. Liepą įvyko premjera Vilniuje. Rugsėjį „Idiotas" suvaidintas Porto mieste (Portugalija) ir Sankt Peterburge, spalį - Vroclave (Lenkija), lapkričio viduryje - Maskvoje. Gruodį „Idioto" laukia Italijos Mestrė miestas.
E.Nekrošius įsitikinęs, kad teatro režisieriui, norinčiam pasiekti gerų rezultatų, nuolat būtina disciplina ir įtampa. D.Matvejevo nuotr.
