Režisieriaus profesija – tai kamikadzės, mirtininko misija. Jei režisierius imasi vesti į nežinią grupę žmonių, jis privalo turėti nepaprastai stiprų atsakomybės jausmą.
„Manęs laukia įdomus vaidmuo. Personažo vardo dar nežinau, bet kai sugalvosiu, tada, matyt, jis ir atsiras“, – sako balandžio 12-ąją 60 metų jubiliejų minėjęs aktorius ir režisierius Arvydas Dapšys.
Arno Ališausko knyga apie Kostą Smoriginą „Kostas: eskizai scenos generolo portretui“ padės suprasti gilią, be galo talentingą ir emocingą asmenybę.
Iš tiesų dabar esame arčiau vieni kitų. Ir to artumo neišvengsime, tad privalome gerbti vieni kitus, būti sąmoningi, kantrūs ir atlaidūs.
Teatras suteikia galimybę pasaulį pamatyti iš iliuzinės pusės, suabejoti tuo, ką matai, ir savais įsitikinimais. Jis gali suteikti fiktyvių, vietomis paranojiškų nuojautų.
Radijo teatru susidomėjau Akademijoje – būdavo keista girdėti dialogą visiškoje tyloje, juk realybėje taip nebūna, mus nuolat supa daugybė pašalinių garsų.
Pokalbis su dramos terapeute, aktore iš Libano Nazha Harb, kuri Baltijos šalyse vedė mokymus scenos menų profesionalų ir edukatorių grupėms, dalijosi savo darbo kalėjimuose patirtimi.
„Videomenas padėjo susiformuoti mano kaip menininkės, o ne grynai scenografės, sąmonei”, – teigia Renata Valčik.
Naujoji S.Parulskio pjesė „Julija“ inspiruota Žemaitės asmenybės: pokalbis apie kūrinio struktūrą ir kuo autorių nustebino Žemaitė.
