Manau, kad labiausiai žmones juokina netikėtumai: koks džiaugsmas apima suvokus, kad teatre nesilaikoma taisyklių!
Pokalbis su režisieriumi Mantu Jančiausku ir dramaturgu Rimantu Ribačiausku apie tai, kur prasideda, susiduria ir… nesibaigia režisieriaus ir dramaturgo kūrybinės erdvės.
Myliu teatrą, bet niekada jo nemistifikavau. Nejaukiai jaučiuosi, kai apie teatrą ar apie aktoriaus darbą kalbama kaip apie misiją.
Režisierė Eglė Švedkauskaitė dalijasi mintimis apie savo spektaklį „Žmogus iš žuvies“ ir Berlyno „Volksbühne“ teatro festivalį „Postwest“.
Pokalbis su jaunosios kartos teatro režisieriumi Povilu Makausku apie jo spektaklius skirtingose šalies scenose.
Geri vaidmenys suteikia džiaugsmo, bet ne jie yra mano vertybinis matas. Nėra man teatras Viskas Viskas. Finišo liniją turi kirsti žmogus, o ne aktorius.
„Taigi turime ir A, ir B, ir C, ir D planą, bet nežinome, kurio imtis, nes neaišku, kaip viskas klostysis rudenį“, – teigia Gintarė Masteikaitė, festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ vadovė.
Pokalbis su jaunosios kartos režisieriumi Augustu Gornatkevičiumi apie jo Panevėžyje pastatytą spektaklių triptiką.
Pajuntu didelę palaimą, beveik ekstazę, kai per teatrą man pavyksta bent akimirkai pajusti vienovę su Kūrėju ir kūrinija, kurioje esu.
