Salonas

Ar jau subrendome atvirai kalbėti apie praeitį?

2012-04-04 Menų faktūra

Elona Bajorinienė ir Danutė Gailienė klube „Prie arbatos”. MF nuotrauka

Menų spaustuvės Infotekoje, klube „Prie arbatos" kovo 28 d. vyko diskusija „Ar jau subrendome atvirai kalbėti apie praeitį?"

Temą pasiūlė vis dažnesnis teatro žvilgsnis į praeitį. Per pastaruosius mėnesius buvo pastatyti keletas spektaklių, nagrinėjantys istoriją ir jos paliktas baltas dėmes - Kauno kamerinio teatro „Diena ir naktis" pagal Daivos Čepauskaitės pjesę „Duobė", Agniaus Jankevičiaus Lietuvos nacionaliniame dramos teatre režisuotas „Akmuo" pagal Mariaus von Mayenburgo pjesę, „Atviro rato" spektaklis „Lietaus žemė". Nacionaliniame teatre kitą sezoną Yana Ross statys lenkų dramaturgo Tadeuszo Slobodzianeko pjesę „Klasiokai" (Nasza klasa), nagrinėjančią Jedvabnės miestelio tragediją.

Diskusijoje dalyvavo teatrologė Elona Bajorinienė ir psichologė, habilituota socialinių mokslų daktarė Danutė Gailienė, taip pat spektaklių kūrėjai Benita Vasauskaitė ir Justas Tertelis („Atviras ratas"), režisieriai Vytautas V. Landsbergis ir Agnius Jankevičius, dramaturgė Daiva Čepauskaitė. Diskusiją moderavo teatro kritikas Vaidas Jauniškis.

Menų faktūros inf.

Salonas

Vilma Pitrinaitė: „Menas yra galingas įrankis, perteikiantis tai, kas neapsakoma“
Apie spektaklį „When youʼre alone in your forest always remember youʼre not alone“, inspiruotą pasipriešinimo tyrimų.
Vien tik teatrologijos nepakanka
Pokalbis su meno kritiku ir Slovėnijos šiuolaikinio šokio archyvaru Roku Vevaru: „Kritika nėra vien kritikų sritis; ji taip pat yra menininkų atsakomybė“.
Bairoite nėra buvę premjeros, jog nebūtų švilpimo ir trypimo
Pokalbis su teatro dailininku Vytautu Narbutu apie operos „Tristanas ir Izolda“ premjerą Bairoite, kuriai jis sukūrė scenovaizdį.
Intymumo koordinavimas: įgalintas ir saugus aktoriaus kūnas
Pokalbis su „Theatrical Intimacy Education“ organizacijos vadove, intymumo koordinatore Laura Rikard.
Pamatuoti nepamatuojamą
„Meno srityje vertę dažniausiai apibrėžia menotyrininkai, bet verčių esama skirtingų – apie kūrinį galima kalbėti ne tik iš estetinės, bet ir iš kultūrinės-socialinės pusės“, – sako Rusnė Kregždaitė.
Neriboto intymumo vertė
„Intymumas teatre ir šokyje labai skiriasi. <...> Šokyje kūnas automatiškai yra intymus – to nebereikia stiprinti. Judant sunkiau meluoti“, – teigia šokėja ir choreografė Vilma Pitrinaitė.
Kūno pažinimas ir judesio tyrinėjimas
„Galimybė nustebti, kurią siūlo šiuolaikinis šokis ir kūno tyrinėjimas, man yra be galo svarbi“, – teigia šokėja ir pirmą savo monospektaklį „Kraitis“ sukūrusi Giedrė Kirkilė.
Ana Ablamonova: „Šiandien galime daug ką, bet meninių idėjų kartais pritrūkstame“
„Nedrįsčiau teigti, kad nebėra kūrėjo kulto arba atėjo vadybos laikas. Dirbame juk visi dėl to paties – įdomaus meno“, – teigia prodiuserė.