„Gyvenimas dar prieš akis“ – nesudėtingos formos spektaklis, turintis potencialo pritraukti visai nekuklią auditoriją, nes jame žaidžiama gebėjimu susitapatinti ir nuolat flirtuojama su publika.
Demonstruodami pozityvumą aktoriai maskuoja turinio, struktūros ir vaidybos spragas. <…> Spektaklį sukuria prašymas publikai būti geros nuotaikos ir nuolatinės pastangos parodyti, kokia ji svarbi.
Gal toks amžiaus pasirinkimas yra tik triukas? Gal stebint spektaklį neverta koncentruotis į nurodomus metus, o moto [i]gyvenimas dar prieš akis[/i] yra vienodai reikšmingas įvairaus amžiaus žmonėms?
