Stebint tai, ką lengviausia būtų pavadinti karštinės sapnu, nesunku Jo Strømgrenui pavydėti vaizduotės, regis, niekada nesusidūrusios su savicenzūra.
„Ruletės“ pasakojimas iš ironiško ir siurrealistine patirtimi pripildyto pasirodymo tapo panašesnis į aštuntojo-devintojo dešimtmečių situacijų komediją ar šou.
